Kurt Vonnegut

„Viskas buvo gražu ir nieko neskaudėjo.“

Kurtas Vonnegutas (1922–2007) – amerikiečių rašytojas ir humoristas, žinomas dėl satyrinių ir juodojo humoro romanų. Per daugiau nei 50 metų trukusią karjerą jis išleido keturiolika romanų, tris apsakymų rinkinius, penkias pjeses ir penkis negrožinės literatūros kūrinius; kiti rinkiniai išleisti po jo mirties. Skaitytojų mėgstami K. Vonneguto kūriniai: „Čempionų pusryčiai“, „Katės lopšys“, „Skerdykla Nr. 5”.

Biografija

• Gimė 1922 m. lapkričio 11 d. Indianapolyje, Indianos valstijoje. 

• 1940-1942 m. studijavęs Kornelio universitete, įstojo į JAV kariuomenę. 

• 1943 m. kariuomenė jį išsiuntė studijuoti inžinerijos. Kitais metais jis tarnavo Europoje. Po vieno mūšio K. Vonnegutas pateko į nelaisvę ir tapo karo belaisviu. Jis buvo Drezdene (Vokietija) per sąjungininkų vykdytą miesto bombardavimą ir matė visišką jo nuniokojimą. Pats K. Vonnegutas išvengė žalos tik todėl, kad kartu su kitais karo belaisviais dirbo požeminėje mėsos saugykloje, kur gamino maisto papildus.

• Netrukus grįžęs iš karo, K. Vonnegutas vedė savo vidurinės mokyklos merginą Jane Marie Cox. Pora susilaukė trijų vaikų. Prieš pradėdamas rašytojo karjerą, jis dirbo kelis darbus: laikraščio reporteriu, mokytoju ir „General Electric“ viešųjų ryšių specialistu. Po Kurto sesers mirties 1958 m. Vonnegutai taip pat įsivaikino tris jos vaikus.

• Pirmasis K. Vonneguto romanas „Player Piano“, kuriame atsispindėjo satyros talentas, skirtas korporacinei kultūrai ir išleistas 1952 m. Vėliau pasirodė daugiau knygų. Karas išliko nuolatinis K. Vonneguto kūrybos elementas, o vienas žinomiausių kūrinių „Skerdykla Nr. 5” dramatiškumą iš dalies kildina iš autoriaus išgyvenimų. 

• Tapęs nauju literatūriniu balsu, K. Vonnegutas išgarsėjo neįprastu rašymo stiliumi – ilgais sakiniais, mažai skyrybos ženklų – ir humanistiniu požiūriu. Jis ir toliau rašė apsakymus ir romanus, tarp jų - „Čempionų pusryčiai“ (1973). 

• Nepaisant sėkmės, K. Vonnegutas kovojo su asmeniniais demonais. Ilgus metus sirgęs depresija, 1984 m. bandė atimti sau gyvybę. Kad ir su kokiais iššūkiais susidūrė asmeniškai, K. Vonnegutas tapo literatūros ikona, turinčia ištikimų pasekėjų. Savo draugais jis laikė tokius rašytojus kaip Josephas Helleris, kitas Antrojo pasaulinio karo veteranas.

• Mirė 2007 m. balandžio 11 d., sulaukęs 84 metų, dėl galvos traumų, patirtų prieš kelias savaites nukritus savo namuose Niujorke. Jį pergyveno antroji žmona, fotografė Jill Krementz, jų įvaikinta dukra Lily ir šeši vaikai iš pirmosios santuokos.

Kūrybos bruožai

K. Vonneguto stilius savitas ir novatoriškas, jungiantis satyros, juodojo humoro, mokslinės fantastikos ir socialinių komentarų elementus. Vienas iš būdingų jo bruožų tai, kad jis meistriškai naudoja juodąjį humorą ir satyrą rimtoms ir dažnai niūrioms temoms nagrinėti. Šmaikščiu ir sardonišku tonu jis aštriai kritikuoja visuomenę, atskleisdamas jos kvailystes ir absurdiškumą. K. Vonnegutas rašo tiesiai, tarsi asmeniškai dalytųsi istorija su artimu draugu. Dėl tokio prieinamo stiliaus jo kūriniai suprantami ir patrauklūs, įtraukiantys skaitytojus į jo pasakojimus. Jis kuria įsimintinus personažus ir stato juos į nepaprastas, dažnai absurdiškas situacijas, taip išryškindamas žmogaus prigimčiai būdingus prieštaravimus ir ydas.

Kitas K. Vonneguto stiliaus bruožas yra jo polinkis naudoti nelinijinius pasakojimus. Jis žaidžia su įprastine pasakojimo struktūra, manipuliuodamas laiku ir seka, kad sukurtų dezorientacijos jausmą. Šia technika jis skatina skaitytojus suabejoti linijine įvykių eiga ir tyrinėti gilesnes jo istorijų temas bei tarpusavio sąsajas.