Pažink gyvybę. Biologijos prat. 10 kl.

5,61€
5,90€
Kainos el. parduotuvėje vaga.lt ir fiziniuose knygynuose VAGA gali skirtis
Atsiėmimas knygynuose VAGA Tikrinti likutį fizinėse parduotuvėse
Leidykla: Šviesa
Informacija
  • Metai 2011
  • Puslapiai 80
  • Leidykla Šviesa
  • ISBN 9785430056995

„Pažink gyvybę. Biologijos prat. 10 kl.“ aprašymas

Apie dešimtos klasės biologijos pratybas Pažink gyvybę

Kiekvienas turime gerai suprasti ir išmokti biologijos kurso medžiagą, įgyti daug žinių. Tačiau taip pat labai svarbu – galbūt netgi svarbiau – gebėti savo žiniomis naudotis kasdieniniame gyvenime. Žinių taikymo įgūdžiai neatsiranda savaime, tai yra ne vienų metų saviugdos rezultatas. Išsiugdyti šiuos įgūdžius padeda mokomojo dalyko pratybos: atlikdami ir aptardami įvairias užduotis, taikome savo turimas žinias ir jas pasitikriname. Todėl pamokoje tam turi būti skiriama kuo daugiau laiko. Štai kodėl šis sąsiuvinis yra neatsiejama biologijos mokymosi dalis. Vargu ar galima rasti geresnę alternatyvą pratyboms: dirbant su jomis nereikia gaišti brangaus pamokos laiko paruošiamiesiems darbams (rašyti sąlygas, braižyti lenteles, schemas, klijuoti piešinius), kiekvienas mokytojas gali rinktis norimas, tinkamiausias užduotis, taip pat pateikti kitų, papildomų (tam skyriaus pabaigoje paliekamas tuščias puslapis), mokiniai daug dirba individualiai, jiems nereikia kito sąsiuvinio.
Atlikdami šių pratybų užduotis Jūs tobulinsite supratimą ir mąstymą (apibūdinsite sąvokas, įvairius dalykus sisteminsite, lyginsite, apibendrinsite, išskirsite, siesite ir pan.), kūrybiškumą, gebėjimą argumentuotai išsakyti savo nuomonę ir vertinti.
Dirbant klysti yra normalu (ką gi veiktų mokytojai, jeigu mokiniai nedarytų klaidų? – pajuokaujame). Kur kas blogiau – užduoties neatlikti arba palikti ją nabaigtą iki galo. Jeigu savo atsakymu abejojate, rašykite pieštuku (pasitikrinus nereikės braukyti).
Autoriai Jums linki sėkmingo darbo ir gerų rezultatų gyvybės pažinimo kelyje.


4.3. Biotiniai populiacijas veikiantys veiksniai

1.1. Apibūdinkite konkurenciją.

1.2. Paaiškinkite, kaip vidurūšinę konkurenciją veikia populiacijos gausumas.

1.3. Kodėl konkurencija tarp tos pačios rūšies individų yra aršesnė negu tarp skirtingų rūšių?

1.4. Nurodykite, dėl ko tarpusavyje konkuruoja:
a) augalai – ,
b) gyvūnai – .

2. Pateikite pavyzdžių, kaip tos pačios rūšies individai bendradarbiauja ieškodami maisto arba gindamiesi nuo priešų.

3.1. Kokius organizmus vadiname plėšrūnais?

3.2. Kuo plėšrūnai naudingi savo aukų populiacijoms?

3.3. Naudodamiesi vadovėlio 4.11 paveikslu atsakykite:
a) kuriais metais buvo didžiausia baltųjų kiškių populiacija –
b) kuriais metais buvo didžiausia lūšių populiacija –
c) kuriais metais buvo mažiausia baltųjų kiškių populiacija –
d) kuriais metais buvo mažiausia lūšių populiacija –
e) kaip yra susijęs aukos ir plėšrūno populiacijų gausumas –

4. Papildomuose šaltiniuose suraskite, kuo dar minta lūšys.

5.1. Paaiškinkite, kuo parazitai skiriasi nuo plėšrūnų.

5.2. Nurodykite žmogaus ektoparazitų ir endoparazitų pavyzdžių.
Ektoparazitai:
Endoparazitai:

5.3. Paaiškinkite, kokios įtakos savo aukų populiacijų gausumui turi parazitai?


4.4. Bendrijų kaita

1.1. Apibūdinkite bendriją.

1.2. Paaiškinkite, kodėl vienos bendrijos vadinamos kintančiosiomis, o kitos – brandžiosiomis.

2.1. Apibūdinkite sukcesiją.

2.2. Nurodykite bendrijų kaitos priežastis.

2.3. Nurodykite ir paaiškinkite bendrijų kaitos rūšis ir jas apibūdinkite.

3.1. Paaiškinkite, kaip smėlio kopos per kelis šimtmečius apauga mišriu mišku.

3.2. Paaiškinkite, kaip ežeras gali virsti pelke.

4. Suskirstykite pateiktus bendrijų kaitos pavyzdžius.
1 – kopų apaugimas, 2 – kirtaviečių apžėlimas krūmais, 3 – arimo virtimas pieva, 4 – dėl potvynio susidariusios smėlėtos pakrantės apaugimas, 5 – vandenyne iškilusios salos apaugimas, 6 – miško gaisravietės apžėlimas žolėmis, krūmais ir medžiais.

Pirminė kaita: _________________________ Antrinė kaita: _____________________________


4.10. Žmonių veiklos poveikis aplinkai

1. Nurodykite, dėl kurių priežasčių žmonių populiacija viduramžiais gausėjo labai lėtai.

2.1. Kokios įtakos žmonių populiacijos gausumui turėjo žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtra?

2.2. Nurodykite konkrečių pavyzdžių, kaip medicinos pasiekimai prisideda prie žmonijos gausėjimo.
a)
b)
c)
d)

2.3. Paaiškinkite socialinės rūpybos tarnybų įtaką žmonių populiacijai.

2.4. Susiekite kontraceptines priemones ir populiacijos didėjimą.

3. Pagrįskite nuomonę, kad pirmuosius tūkstančius metų žmogus didesnės žalos gamtai nedarė.

4.1. Kuo skiriasi mūsų poreikiai nuo žmonių, gyvenusių prieš 100–200 metų, poreikių?

4.2. Nurodykite, kokią įtaką gamtinei aplinkai daro šios žmogaus veiklos sritys:
a) statyba –
b) pramonė –
c) transportas –
d) energetika –
e) žemės ūkis –

5. Paprognozuokite, kokia bus žmonijos ateitis, ir savo prognozę pagrįskite.


4.11. Oro tarša

1.1. Kuo skiriasi natūraliosios ir antropogeninės atmosferos taršos padariniai gamtai?

2.1. Kokių sričių žmogaus veikla daugiausia teršia atmosferą?

2.2. Nurodykite, kokiomis medžiagomis atmosferą teršia transportas ir šiluminės elektrinės.

3.1. Apibūdinkite šiltnamio efektą.

3.2. Kodėl šiltnamio efektas priskiriamas prie visuotinio aplinkos poveikio?

3.3. Naudodamiesi 4.49 iliustracija, susiekite anglies dioksido kiekio atmosferoje ir temperatūros kitimą.

3.4. Kokius visuotinio atšilimo padarinius jau patiriame ir ko, jeigu situacija nesikeis, galima dar tikėtis?

4.1. Kaip susidaro rūgštieji lietūs?

4.2. Nurodykite, kaip rūgštieji krituliai kenkia gyvajai gamtai.

4.3. Kaip rūgštieji lietūs kenkia žmogaus veiklai?

5.1. Kuo gyviesiems organizmams svarbus atmosferos ozono sluoksnis?

5.2. Kokiomis medžiagomis teršiant atmosferą plonėja ozono sluoksnis?

5.3. Kaip susidaro smogas?

Rašyti komentarą

Norėdami rašyti komentarą turite prisijungti arba užsiregistruoti