Kelionė į žemės centrą

– Ak! – įsiutęs sušukau. – Ne, ne, dėdė šito neturi žinoti! Kitaip jis būtinai leisis į kelionę. Jis irgi panorės visa tai patirti! Niekas neįstengs tokio drąsaus geologo sulaikyti! Jis būtinai keliaus, į nieką neatsižvelgdamas, nieko nepaisydamas! Ir drauge pasiims mane, ir mes niekada nebesugrįšime! Niekada, niekada!

Senovinėje knygoje rastas užšifruotas raštelis įkvepia profesorių Lidenbroką atkartoti garsaus XVI a. islandų alchemiko žygį. Drauge su juo išsiruošia nerimastingasis brolėnas Akselis bei sumanusis vedlys Hansas. Ar narsiai trijulei pavyks įminti Žemės gelmėje glūdinčias paslaptis ir gyviems sugrįžti į šį pasaulį? Kokie neregėti pavojai ir atradimai laukia tyrinėtojų ten, kur beveik niekada nežengė mirtingojo koja? Ar jie sužinos ką nors nauja apie žmonijos praeitį? Gal net susidurs akis į akį su gyvais jos liudininkais?

Nors šią knygą prancūzų rašytojas Žiulis Vernas (Jules Verne, 1828–1905) parašė daugiau kaip prieš pusantro šimto metų, joje kalbama apie amžinas temas: žmogaus pažinimo troškulį, baimę susidurti su nepažintu ir užsispyrimą bei drąsą, padedančius įveikti visas kliūtis.