Iš chaoso į harmoniją

"Ne paslaptis, kad žmonija išgyvena gilią krizę. Daugelis jau patiria tai savo kailiu. Beprasmybė, nusivylimas, tuštuma užtvindė mūsų gyvenimą; šeimos instituto ir švietimo sistemos griuvimas, narkomanija, ekonominis bei politinis nesaugumas, branduolinio karo grėsmė, ekologinės nelaimės – visa tai tik dalis problemų, temdančių dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas. Akivaizdu, kad praradome gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą ir pasaulinių įvykių eigą.

Kaip žinome, teisinga diagnozė – jau pusė gydymo. Todėl norėdami surasti mūsų problemų sprendimą, turime suprasti jų priežastį. Patikimiausia būtų remtis žmogaus ir pasaulio prigimties pažinimu. Ištyrę savo prigimtį ir mus veikiančius dėsnius, suprasime, kur klystame ir kaip galima išeiti iš susidariusios padėties.

Supančio pasaulio tyrinėjimai rodo, kad negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmens atstovai gamtos valdomi pagal jų prigimtines savybes ir instinktus. Jų elgesys nei geras, nei blogas – jie tik paklūsta iš anksto nustatytiems dėsniams, išlaikydami harmoniją tarp savęs ir su gamta.

Kita vertus, įdėmus žmogiškosios prigimties nagrinėjimas išryškina principinį jos ir likusios gamtos skirtumą. Žmogus – vienintelė pasaulio būtybė, gebanti patirti malonumą išnaudodama artimą, rodydama savo pranašumą ir valdydama jį. Tik žmogus jaučia malonumą išsiskirdamas iš kitų, dominuodamas. Taip reiškiasi žmogaus egoizmas – būtent jis ir trikdo gamtos pusiausvyrą.

Mūsų noras mėgautis didėjo per visą istoriją. Pradžioje buvo tik paprasti būtiniausi poreikiai – valgis, seksas, šeimyninis gyvenimas. Vėliau ėmė vystytis kita norų pakopa – turtų, garbės ir šlovės, valdžios, žinių apie pasaulį troškimai. Šis procesas skatino žmonijos raidą, naujas visuomenės formacijas, taip pat ir švietimo, kultūros, mokslo, technologijos ir kitų sričių pažangą. Mes energingai žengėme į priekį visiškai įsitikinę, jog progresas ir ekonominė gerovė patenkins mūsų poreikius, padarydami mus laimingesnius nei ankščiau. Tačiau šiandien aiškėja, kad šis tūkstantmetis vystymasis, priešingai nei tikėjomės, nuvedė mus į aklavietę.

Tiesa ta, kad noro mėgautis neįmanoma patenkinti kuriam nors laikui. Kiekvienas mes įsitikinome tuo ne kartą, kai ne vienerius metus mus valdė vienas ar kitas siekis. Šiaip ar taip, per trumpą laiką malonumas išblėsta, užtenka tik gauti ko nori. Ir vėl užplūsta tuštuma, ir žmogus vėl vaikosi naujų tikslų vildamasis, kad jie numalšins jo troškulį..."