Menas. Architektūra. Fotografijos albumai

Ši knyga – tarsi malda Vilniui... Kiekviena fotografija, kiekviena teksto eilutė gimė iš meilės savajam miestui. Jo nenuspėjamam žavesiui, kaitai ir įkvėpimo kupinai dvasiai. Amžiams bėgant susiklosčiusi unikali gamtinė architektūrinė miesto darna atsiskleidžia kaskart vis naujai, kiek bežiūrėtum... Labai norėjosi tuo pasidalinti. Knygos idėja..

Kinas – ne tik filmai. Tai daugybės žmonių darbas, komercinės ir autorinės strategijos bei skirtingi būdai rodyti ir žiūrėti. Šį kartą fokuse atsiduria moterys – šiapus ir kitapus ekrano, matomos ir ilgą laiką beveik nepastebėtos Lietuvos kine: tiek ankstyvuosiuose filmuose, tiek sovietmečio kūryboje, tiek šiandienos kino praktikose.Ši knyga – deši..

Palanga – kontrastų miestas. Greta vasarą triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės glūdi ramus įspūdingų vilų ir sanatorijų kvartalas. Apsistoti galima ir išskirtinės sovietinės prabangos viloje „Auska“, ir daugiaaukštėse poilsinėse Vanagupėje. Patirti ir aristokratiškąjį grafų Tiškevičių paveldą, ir sovietmečiu išvystytą masinio apgyvendinimo architek..

Šio numerio tema – fotografija, bet ne jos meno tradicija ar naujovės. XX a. 8-ajame dešimtmetyje muziejams pagaliau pripažinus fotografiją menu, menininkai ją atrado kaip neaiškią (kartu ir realistinę, ir kuriančią fikcijas) mediją. Fotografijos kritikas Andy Grundbergas ją pavadino „bendra kultūrinių vaizdų apykaitos valiuta“, nes „fotografijos s..

Parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ katalogas – tai greičiau knyga, kurioje išsamiai pristatomas Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kašubos, Kasubos; 1923–2019) septynių dešimtmečių kūrybinis palikimas. Surengti parodą ir išleisti leidinį inspiravo 2014–2..

Šios knygos idėja gimė stebint, kaip žmonių santykiai virsta noriai minkomu moliu Lietuvos meno scenoje. XXI a. pirmas dešimtmetis: ŠMC TV laidos naktiniame eteryje žongliruoja bendradarbiavimo pažadu; „Pro-testo laboratorijoje“ prie „Lietuvos“ kino teatro buriasi menininkai ir aktyvistai; kolektyvinis laisvalaikis verda improvizuotuose „Flash baru..

Tarpukario Vilnius: dailės ir architektūros pavidalai 1919–1939 metais / Interwar Vilnius (1919–1939): Shapes of Art and ArchitectureVilniaus tarpukario dailė ir architektūra pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyniniuose kraštuose (pirmiausia Lenkijoje). Vilnietiško modernizmo tema skatina paanalizuot..

Intuityviai pasirinktas kvepalų aromatas – mūsų sielos veidrodis, atspindintis asmenybės unikalumą, nuotaiką, savitą skonį ir net visuomeninį statusą.Kvepalai yra neatsiejama įvaizdžio dalis, suteikianti papildomo žavesio ir pabrėžianti asmens individualumą. Be to, kvepalai geba pažadinti sentimentus ir tarsi laiko mašina nukelti į jums svarbias pr..

Ši paroda – pirmoji P. Repšio kūrybos apžvalga. Tai neturėtų stebinti, nepaisant to, kad dailininkas jau senokai pripažintas modernizmo klasiku Lietuvoje ir už jos ribų. Lietuvos nacionalinis muziejus P. Repšio kūrybai dedikuotoje retrospektyvoje pristato jo įvairių rūšių, žanrų bei technikų kūrinius nuo ankstyviausių iki naujausių. Parodos ekspona..

Fotografas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Kunčius jau 60 metų fotografuoja Vilnių. Sukauptas didžiulis negatyvų ir autorinių atspaudų archyvas. Ypač įdomus istoriniu požiūriu 1960–1970 metų laikotarpis, kai sostinės senamiestis, apvalytas nuo karo ir pokario griuvėsių, dar nebuvo pradėtas kompleksiškai restauruoti. Lei..

Albumas skirtas Lietuvos šrifto ir kaligrafijos mokyklos patriarcho profesoriaus Alberto Gursko kūrybai. Leidinyje pirmiausia atsispindi jo ieškojimai ir naujausi atradimai intymiausioje kaligrafijos srityje. Jame glaustai aptariami pagrindiniai dailininko kūrybinės evoliucijos tarpsniai, juose išryškėję stilistiniai ir formalūs pokyčiai. Glaudžiai..

Kaip urbanistas ir miestų planuotojas Jeffas Speckas visą savo profesinę karjerą paskyrė tam, kad padėtų miestams klestėti. Po trijų dešimtmečių ieškojimų jis priėjo išvados, jog gyvenimo kokybė mieste labiausiai priklauso nuo vieno dalyko – miesto pritaikymo žmogui, nepriklausomam nuo transporto. „Vaikštomas miestas“ pateikia dešimt paprastų žings..

Italų režisieriaus Federico Fellinio (1920-1993) „Intymus žodynas“ – tai grakštūs didžio menininko pasakojimai apie jo patirtą, suprastą ir kurtą pasaulį. Tai poetiškos miniatiūros, kuriomis režisierius išsako savo požiūrį į kūrybą, religiją, politiką, į meną ir menininkus, į paradoksų kupiną žmogaus gyvenimą. Šioje knygoje F. Fellinis itin atviras..

Fotografinis albumas “Tai, ko nebebus” tai pirmoji fotografo Tado Kazakevičiaus fotografinė knyga, skirta Lietuvos kaimo temai. Albume rasite virš 70 fotografijų, užfiksuotų per 5 metus autoriui keliaujant po Lietuvą...

„Gėris, grožis ir tiesa“ - tai Viliaus Dranseikos piešinių-komiksų albumas su moksliniu įvadu.„Absurdas persmelkia žmogiškąjį buvimą ant šios žemelės. Tiek persmelkia, kad nekurie gyvenimo suvėtytieji net išdrįsta tarti: nu, visiškas absurdas. Kodėl? Nes absurdas užklausia pamatines kategorijas, kuriomis matuojame savo gyvenimo malonumą a..

Romanistai, poetai, dramaturgai, filosofai, mokslininkai ir matematikai pasakoja, kaip įveikia daugumą kliūčių, kad galėtų dirbti kaip tinkami - keldamiesi anksti ar ilgai vakarodami; mėgaudamiesi spurgomis ar vonia, be saiko gerdami kavą ar ilgai vaikštinėdami. Thomasas Wolfe'as rašė stovėdamas virtuvėje, Jeanas-Paulas Sartre'as rydavo korida..

Devintą kartą vykusios kūrybinės parametrinės architektūros dirbtuvės įgavo pastovų ritmą ir pobūdį, tapo matomos viešumoje, atrado stabilią vietą Vilniaus dailės akademijos (toliau – Akademija, VDA) studijų programose. Todėl atėjo laikas apibendrinti sukauptą patirtį ir pažvelgti į priekį.Už kūrybinių dirbtuvių atsiradimą ir gyvavimą reikia dėkoti..

Ši knyga archeologiniu aspektu nagrinėja bendrą kultūrinį viduramžių ir naujųjų laikų Europos miestų koklinių krosnių reiškinį Klaipėdoje, lėmusį technologiškai pažangesnes būsto šildymo permainas, keitusį privačią erdvę ir atliepusį kultūrines, politines, ideologines XIV–XVIII a. aktualijas. Šioje knygoje siekiama atsakyti į klausim..

..

Lietuvą pristatančios mozaikos „PASSPORT" antroji dalis.Išskirtinio turinio ir dizaino leidinys lietuvių kalba.Čia – žmogus yra kertinė figūra. Leidinyje esantys interviu, fototpasakojimai, apžvalgos ir esė nenuobodžiai sujungia žmogaus ir Lietuvos istorijas . Rinktiniai konspektai, fotopasakojimai ir interviu su penkių kartų atstovais ne tik taikl..

Vinsentas van Gogas per savo gana trumpą dailininko karjerą sukūrė daugiau nei 2000 meno kūrinių, tačiau didžio menininko šlovė jį aplankė tik po mirties. Jo gyvenimas buvo sunkus, negalėdamas parduoti savo kūrinių, jis nuolat kentė nepriteklių, jam sunkiai sekėsi bendrauti su artimais žmonėmis, galiausiai susirgęs psichikos liga 1890 metais gyveni..