Etnografija. Papročiai. Tautosaka

Knygoje aptariama tai, kad plačiai paplitę etninių mitų perpasakojimai, interpre-tacijos, rekonstrukcijos visuomenėje formuoja mitines tapatybes. Be knygos autorės, Lietuvoje dar mažai kas yra nagrinėjęs mitus istorinių politinių įvykių, ideologijų fone. Knygoje baltai pristatomi kaip vieni iš indoeuropiečių kultūrų atstovų, greta keltų, germanų, s..

Knygoje „Saulės ratu: lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos" atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos kalendorinės šventės. Joje panaudota medžiaga, kurią V. Daraškevičius kaupė daugelį metų, pradedant nuo 1970-ųjų. Tad kai kurių švenčių nuotraukose galima atsekti ir šventės plėtrą, jos kaitą laiko bėgyje.Knygoje „Saulės ratu: lietuvių..

..

..

..

..

..

..

Apie knygą: Jau ne vienerius metus juntamas augantis visuomenės susidomėjimas autentišku Lietuvos žydų pasauliu, tradicijomis ir papročiais. Knygoje siekiama skaitytojus supažindinti su šimtmečius lietuvių kaimynystėje gyvenančios žydų bendruomenės etnine kultūra, prisidėti prie savitarpio supratimo ir tolerancijos sklaidos. Plačia..

Nuo seno lietuviai vertėsi įvairiais verslais – medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste ir žemdirbyste. Gyvulininkystė ir žemdirbystė tapo svarbiausiais pragyvenimo šaltiniais nuo tų laikų, kai pradėta sėsliai gyventi. Besikeičiantys metų laikai, lemiantys pasikartojančius, būtinus išgyventi darbus ir trumpos atokvėpio akimirkos &nda..

Metodinėje priemonėje pateikiama choreografinio folkloro pavyzdžių, parinktų atsižvelgiant į pradinių klasių mokinių amžiaus ypatumus. Mokytojui ši knyga pravers ne tik per šokio pamokas, bet ir apskritai lavinant vaikų judesio estetikos supratimą, ugdant kultūringo bendravimo įgūdžius...

Ši knyga skirta lietuvių pagoniškosios pasaulėžiūros ištakoms ir jos raidai ankstyvuoju indoeuropietiškuoju laikotarpiu. Seniausi lietuvių religiniai vaizdiniai formavosi maisto rankiojimo bei medžioklės, vėliau – kaplinės žemdirbystės ūkio ir matriarchato sąlygomis, kai pagrindinė gamintoja, kultūros elementų kūrė..

Ši knyga gali būti pirmoji vaikų pažintis su senovės lietuvių mitologinėmis būtybėmis, kurias garbino tolimi protėviai prieš daugelį šimtų metų. Versdamas puslapį po puslapio vaikas, įsižiūrėdamas į iliustracijas bei perskaitęs trumpus tekstus įsivaizduos, ką jos veikia, ką saugo, gina, kur gyvena, ko moko...Knygoje yra ir klausimų, į kuriuos atsa..

Vos 60 km į rytus nuo Vilniaus esantis Gervėčių miestelis ir aplinkiniai Miciūnų, Gudininkų, Gėliūnų, Rimdžiūnų, Petrikų, Kerplėšinės, Girių, Knistuškių, Milcėjų, Pelegrindos, Galčiūnų, Mockų kaimai – iki šiol tebegyvuojanti didžiausia lietuviška sala Baltarusijoje. Gervėtiškių gyvensena, papročiai, tarmė dėl slavų kultūros apsupties tarsi užsikons..

„Lietuvos etnografiniai regionai“ supažindina skaitytojus su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais: Aukštaitija, Dzūkija, Mažąja Lietuva, Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Leidinyje savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, vir..

Visur, kur gyvena žmonės, visais laikais klestėjo mitai. Pirmykščių mitų atgarsiai teikia gyvybės religijoms, filosofijos kryptims, menams, įkvepia elgesio normas, mokslo bei technolo¬gijos atradimus ir... sapnus. Šių dienų pasaulis – racionalus ir pragmatiškas, bet, kaip ir prieš šimtus metų, mus keri m..

Metų ratą suka saulutė, pažerdama pavasario linksmybes, vasaros grožybes, rudens gėrybes, žiemos rūstybes… Lietuviai pasikeitimus gamtoje ir su jais susijusius darbus nuo senų senovės sutikdavo su dainomis, priežodžiais, apeigomis… Papasakokime apie tai savo vaikams, pamokykime juos senolių išminties – tada nenudžius tūkstantmetis lietuviškųjų trad..

„...sapnas iš tikrųjų neša rimtą informaciją, kurią suprasti ir interpretuoti reikia labai individualiai.“ Nuo seniausių rašytinių šaltinių visuose tikėjimuose sapnams teikiama didelė reikšmė. Senovėje sapnai buvo laikomi Dievo ir dievų apreiškimais, todėl juos aiškindavo dvasininkai. Net Šventajame Rašte nemažai apie sapnus prirašyta. Daug gražių..

Neseniai sukako 120 metų nuo žymaus lietuvių fotografo ir kultūros metraštininko, etnografo ir kraštotyrininko Balio Buračo (1897–1972) gimimo Sidariuose, Šiaulėnų valsčiuje, tuometinėje Šiaulių gubernijoje. Minėdami Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejų, turime puikią progą prisiminti, kaip gyvybe alsuojantis taut..

Plačiai paplitę etninių mitų perpasakojimai, interpretacijos, rekonstrukcijos visuomenėje formuoja mitines tapatybes. Parodomi bendri indoeuropiečių kultūrų atstovų bruožai, kurie vienaip ar kitaip susiję su mitine proistore, pagonybe, slaptosiomis draugijomis. Be to, parodomi baltų savitumai Lietuvos atgimimo metais ir jų vėles..

Ši knyga – tai folklorinio velnio pavadinimų, vartojamų įvairiose lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose, sinchroninis tyrimas. Velniavardžiai joje „surikiuoti“ pagal motyvuojamuosius požymius: mitinės būtybės gyvenamąją vietą, būdingąsias išvaizdos ypatybes, veiksmus ar funkcijas, būdo ir psichikos savybes. Atskir..