Filosofijos knygos

Įstabi filosofinė odisėja Alpių kalnuose sekant vieno įtakingiausių XX a. vokiečių mąstytojo Friedricho Nietzsche's pėdsakais. Prasidedanti kaip bręstančio devyniolikmečio istorija, o vėliau nukelianti mus septyniolika metų į priekį, kuomet šios knygos autorius J. Kaagas, būdamas jau suaugęs vyras ir tėvas, išvyksta į Šveicarijos kalnuose į..

Šioje metodinėje priemonėje pristatomos Lietuvoje ir visame pasaulyje vyraujančios naujausios filosofijos ir filosofinės etikos mokymo mokyklose tendencijos. Nauja – multimodalaus ugdymo – perspektyva atveria į ugdymą įtraukiamų fotografijų, kino filmų ir kitų medijų bei garso galimybes.Ši metodinė priemonė – tai mokslinio projekto „Multimodalus ug..

Lietuviškojo judaizmo ypatumai – oponavimas chasidizmui (misnagdiškumas), racionalumas, aiškinant Torą ir halakhinius potvarkius, autoritetingi halakhiniai sprendimai, remiantis racionalia tekstų analize, ir rabiniškas autoritetas, paremtas rašytinės ir sakytinės Torų išmanymu, modernios ješivos, galiausiai musaro judėjimas, – yra tai, kas plačiaus..

Immanuelio Kanto trumpas ir aiškiai parašytas apibendrinimas, ką reiškia mokyti, ugdyti ir lavinti. Nors ir rašyta 19 a. pradžioje, ši knyga išlieka aktuali ir šiandien: joje suformuluojami ugdymo ir lavinimo tikslai, tėvų ir mokytojų vaidmenys, aptariami tinkamiausi lavinimo metodai. „Vaikai turi būti ugdomi ne dabarčiai, bet ateičiai, galimai ger..

Aurelijus Augustinas – stebinantis filosofas ir virtuoziškas pasakojimo meistras. Aistros persmelkti prisiminimai jam puikiai dera su nuoseklia refleksija. Augustinas atskleidžia savo ilgesio ir meilės istoriją, galutinės prasmės paieškas ir pažeria daugybę žmogaus prigimties įžvalgų, kurias Vakarų kultūroje kiekviena karta apmąsto iš naujo. Per še..

Šiame „The New York Times“ bestseleryje Prinstono universiteto profesorius, filosofas Harry Frankfurtas imasi analizuoti vieną labiausiai paplitusių mūsų dienų reiškinių. Nors šūdmalos pilna įvairiose gyvenimo sferose nuo politikos iki reklamos, mes stokojame instrumentų jai atpažinti ir su ja kovoti. Šis trumpas, prieinamai parašytas tekstas – tai..

Friedrich Nietzsche (1844–1900) – vienas iš kelių mąstytojų, nulėmusių dabartinio filosofinio mąstymo, humanitarinių mokslų, o iš dalies ir visos dabartinės kultūros pobūdį.Jo veikalas „Anapus gėrio ir blogio: ateities filosofijos preliudija" (1886) beveik visuotinai pripažįstamas vienu svarbiausių kada nors paskelbtu filosofiniu tekstu. Vokiečių f..

Knygoje spausdinami pagrindiniai žymaus vokiečių sociologo ir filosofo darbai, atspindintys šio autoriaus kūrybos tematikos diapazoną, savitą požiūrį į įvairias visuomenės kasdienio gyvenimo ir veiklos sritis. Rinktinę sudaro dvi dalys: pirmoje spausdinamos didžiausio ir reikšmingiausio G.Simelio veikalo "Formalioji sociologija" ištraukos, o ..

Savo pagrindiniame veikale vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris (1788–1860) kritiškai apmąsto savo meto Europos filosofiją.   Pirmoje knygoje pasaulio kaip vaizdinio pažinimas aiškinamas remiantis pakankamo pagrindo dėsniu, t.y. kiekvieną vaizdinį siejant su kitu pirminiu vaizdiniu. Antroje knygoje aiškinamas pasaulis kaip valia keliant būtie..

„Gyvenimo kelias" – tai religinės filosofijos ir etinės minties kūrinys, kuriame Levas Tolstojus kruopščiai susumavo viso gyvenimo patirtį. Garsiojo rašytojo pažiūros į valstybę, mokslą, darbą, religiją, bažnyčią yra savitos, kai ką netgi šiandien jos stebina ir glumina. Daugelis dorovinių dalykų, pasaulėžiūros..

Mano ilgas gyvenimas mane įtikino, kad kiekviename pokalbyje yra ko nors naudingo, jeigu mes pripažįstame svetimą požiūrį ir formuluojame savąjį, nepamiršdami lotynų patarlės errare humanum est. Besikalbėdami galime klysti, ir verta keisti požiūrius, net kai taip elgtis nepatogu. Verta, kai bent kiek artėjame prie tiesos. Krzyszto..

Vienu metu būti universiteto dėstytoju ir intelektualu – tai mėginti <...> modifikuoti ne tik kitų, bet ir nuosavą mąstymą. -  M. Foucault Apie autorių: Michelis Foucault (1926–1984) – visame pasaulyje gerai žinomas vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų. Lietuviškai išleisti jo v..

Vokiečių istoriko ir filosofo Oswald Spengler veikalas unikalus tuo, kad nuo pat pirmojo tomo pasirodymo 1918 metais nepraranda aktualumo ir vis dar kelia ne mažesnį susidomėjimą nei XX amžiaus pradžioje. Autorius knygoje „Vakarų saulėlydis“ nuodugniai tyrinėjo mūsų civilizacijos kilmę ir aprašė jos raidą, ..

..

Sunku įsivaizduoti epinę poemą, kurioje dėstoma atomų teorija (jų amžinumas, judėjimas, skirtumai), žmogaus psichologijos ir fiziologijos dalykai (siela, dvasia, protas, juslės, jausmai), kosmogonija ir civilizacijos istorija (pasaulio atsiradimas, šviesulių judėjimas, vandens ir oro apytaka, žmonijos istorija, meteorologinių reiškini..

Visame pasaulyje žinomas kosmologas ir svarbios knygos „Trumpa laiko istorija“ autorius palieka mums savo paskutines mintis apie svarbiausius klausimus, su kuriais susiduria žmonija.   Stephenas Hawkingas (1942–2018) – žymiausias mokslininkas nuo Einsteino laikų, pagarsėjęs tiek novatoriškais pasiekimais fi..

Jo Šventenybė Keturioliktasis Dalai Lama plačiai žinomas ir gerbiamas visame pasaulyje, tačiau apie ankstesnius trylika Dalai Lamų kalbama kur kas mažiau. Nuo pat Pirmojo gimimo 1391-aisiais kiekvienas kitas Dalai Lama buvo jo pirmtako reinkarnacija. Visi jie gerbiami kaip Avalokitešvaros – atjautos dievybės – inkarnacijos..

Johannas Gottliebas Fichte (1762–1814) – vokiečių klasikinės filosofijos ir vokiškojo idealizmo atstovas, Immanuelio Kanto sekėjas, savąją filosofinę liniją grindęs žmogaus ir jo laisvės, individo sąmonės, mąstymo ir pažinimo raidos idėjomis. Žmogaus gyvenimo tikslas, J. G. Fichte supratimu, tapti protinga, absoliučiai savaranki&..

Juano Donoso Corteso (1809-1853) „Esė apie katalikybę, liberalizmą ir socializmą“ – politinės filosofijos lobynas, atveriantis naujus intelektualinius, kultūrinius ir politinius akiračius. Skaitant ir apmąstant autoriaus tekstus daugybė ginčų dėl pasaulio ir Europos likimo, demokratijos ir laisvės ateities nušvinta visai ki..

Ar esame nulemti savo genetinio kodo, socialinių aplinkybių ir kultūrinių prioritetų – ir tik apgaudinėjami, kad galime rinktis patys? Esame ar nesame pakankamai autonomiški, kad pakeistume tai, ką mums davė likimas? Kaip atsiranda savastis? Ar ji vystosi pagal tą patį raidos modelį visose tautose, visose kultūrose, visais laikais? Ar ..

..