Arthur Schopenhauer

„Didžioji žmonijos visų sričių žinių dalis gyvuoja tik popieriuje, knygose – popierinėje žmonijos atmintyje. Todėl tik knygų sankaupa, biblioteka yra vienintelė žmonių giminės viltis ir nesunaikinama atmintis.”

Arthuras Schopenhaueris (1788-1860) – vokiečių filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo 1818 m. veikalo „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“ (išplėstas 1844 m.). Jame fenomenalusis pasaulis apibūdinamas kaip aklos noumenalios valios produktas. Remdamasis Immanuelio Kanto (1724-1804) transcendentiniu idealizmu, A. Schopenhaueris sukūrė ateistinę metafizinę ir etinę sistemą, atmetančią šiuolaikines vokiečių idealizmo idėjas. Jis buvo vienas pirmųjų Vakarų filosofijos mąstytojų, pritarusių ir patvirtinusių svarbius indų filosofijos principus. Tokius kaip asketizmas, savojo „aš“ neigimas ir pasaulio kaip regimybės samprata. Jo kūryba apibūdinama kaip pavyzdinė filosofinio pesimizmo apraiška.

Biografija

• Gimė 1788 m. vasario 22 d. Dancige, Lenkijoje. Pasiturinčioje vokiečių šeimoje. Tėvas Heinrichas Florisas Schopenhaueris buvo sėkmingas pirklys. Motina Johanna Troisner – rašytoja. Prūsijai aneksavus Dancigą, 1793 m. tėvai persikėlė į Hamburgą. 1805 m. tėvas baigė gyvenimą savižudybe. Nuo to laiko jo auklėjimą perėmė motina. 1807 m. A. Schopenhaueris įstojo į gimnaziją Gotoje. Vėliau jį globojo garsus graikų filosofas Franzas Passovas. Jis mokė klasikinių mokslų. Po dvejų metų A. Schopenhaueris laisvai kalbėjo graikų ir lotynų kalbomis. Sulaukęs 21 metų, paveldėjo trečdalį tėvo turto. Jis jam suteikė nuolatines nuosavas pajamas. 1809 m. A. Schopenhaueris buvo priimtas į Getingeno universitetą. Ten siekė medicinos mokslų. Jis studijavo filosofiją, vadovaujamas G. E. Schulze's. Pastarasis jam reguliariai skirdavo filosofinius skaitinius. Jo susidomėjimą ypač sustiprino Platono ir I. Kanto veikalai. Jie turėjo didelę įtaką formuojant jo ideologiją.

• 1813 m. Jenos universitete A. Schopenhaueris gavo filosofijos daktaro laipsnį. Tais pačiais metais jis išleido pirmąją knygą, pavadintą „Uber die vierfache Wurzel des Satzes vom zureichenden Grunde“. Vėliau tais pačiais metais jis nusprendė grįžti į Veimarą. Ten jo motina buvo įkūrusi garsų literatūrinį saloną. Jame lankėsi įtakingi literatūros veikėjai. Pavyzdžiui, Johannas Wolfgangas van Goethe.

• 1816 m. A. Schopenhaueris išleido ryškiausią veikalą „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“.

• 1820 m. priėmė dėstytojo vietą Berlyno universitete. Ten jo mokymas smarkiai prieštaravo Hegelio. Kilo akademinė priešingų ideologijų kova. A. Schopenhaueris pasitraukė iš akademinės aplinkos.

• 1833 m. persikėlė į Frankfurtą. Ten gyveno ateinančius 30 metų. Visiškai vienas ir kartu su savo augintiniais katėmis ir pudeliais. Jis skyrė laiko moksliniams tyrimams ir skaitymui. 1847 m. išleido pataisytą savo ankstyvųjų darbų versiją. 1851 m. paskelbė esė „Apie moteris“. Joje moteris apibūdino kaip nesugebančias priimti sprendimų ir racionaliai mąstyti. Pavadino jas silpnąja lytimi. Jis parašė keletą rašinių apie senatvę. Jie vėliau buvo išleisti. 

• Mirė dėl širdies nepakankamumo 1860 m. rugsėjo 21 d. Sulaukęs 72 metų.

Kūrybos bruožai

1816 m. A. Schopenhaueris išleido savo ryškiausią ir daugiausia aplodismentų sulaukusį veikalą „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“. Jis šimtmečius darė įtaką ekonominei minčiai. Knyga buvo išleista keturiais tomais. Pirmojoje dalyje nagrinėjama Idėja. Ji apibūdinama kaip mokslo bei patirties produktas ir sukasi apie logikos sąvoką. Antrajame tome aptariama Valia. Aprašoma, kaip valia primeta save pasauliui. Trečiajame tome aptariama Platono idėja. Jame teigiama, kad idėja nepriklauso nuo logikos principo. Ketvirtajame tome aptariamos etinės valios priėmimo arba atmetimo konotacijos. Ši knyga buvo gerai sutikta ir įvertinta. Ji įtvirtino A. Schopenhauerį kaip talentingą rašytoją ir žymų filosofą.