Carl Gustav Jung

„Žmonės padarys bet ką, kad ir kaip absurdiška būtų, kad tik išvengtų susidūrimo su savo siela.“

Carlas Gustavas Jungas (1875-1961) – šveicarų psichiatras ir psichoanalitikas, analitinės psichologijos kūrėjas. C. G. Jungo darbai turėjo įtakos psichiatrijos, antropologijos, archeologijos, literatūros, filosofijos, psichologijos ir religijotyros sritims. C. G. Jungas dirbo mokslinį darbą Burghölzli psichiatrinėje ligoninėje Ciuriche pas Eugeną Bleulerį. Tuo metu į jį atkreipė dėmesį Sigmundas Freudas, psichoanalizės kūrėjas. Abu vyrai ilgai susirašinėjo ir kurį laiką bendradarbiavo, kurdami bendrą žmogaus psichologijos viziją. C. G. Jungas savo žinias sudėjo į knygas: „Archetipai“, „Du traktatai apie analitinę psichologiją. Apie pasąmonės psichologiją”, „Psichologiniai tipai“.

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

• Gimė 1875 m. liepos 26 d. Kessvilyje, Šveicarijoje. 

• Buvo pastoriaus sūnus. Nuo mažens domėjosi savo vidiniu psichiniu gyvenimu.

• Studijavo mediciną Bazelio universitete. Jį baigė 1900 m. 

• Studijavo psichiatriją Ciuricho universitete. Mokėsi pas psichiatrą Eugeną Bleulerį. Jis buvo žinomas kaip šizofrenijos tyrinėtojas. C. G. Jungas parašė daktaro disertaciją apie okultinius reiškinius, daugiausia dėmesio skirdamas asmeniui, kuris teigė esąs mediumas. Atlikdamas disertacijos tyrimą, jis dalyvavo mediumo rengiamuose seansuose. 

• 1903 m. vedė Emmą Rauschenbach. Jie buvo susituokę iki Emmos mirties 1955 m. 

• 1905-1913 m. buvo Ciuricho universiteto dėstytojas. 

• 1911 m. buvo vienas iš Tarptautinės psichoanalitinės draugijos įkūrėjų.

• Sigmundas Freudas tapo C. G. Jungo draugu ir mokytoju. Tiek C. G. Jungas, tiek S. Freudas dalijosi pomėgiu bandyti suprasti pasąmonės jėgas, darančias įtaką žmonių elgesiui. Tačiau S. Freudas ir C. G. Jungas nesutarė dėl kelių psichologijos teorijos aspektų. S. Freudas manė, kad pasąmonę sudaro žmonių slopinami troškimai, ypač seksualiniai. C. G. Jungas tikėjo, kad, be seksualumo, yra ir kitų svarbių žmogaus elgesio motyvų. Be to, C. G. Jungas nesutiko su S. Freudo idėja apie Edipo kompleksą.

• 1912 m. išleido įtakingą psichologijos knygą „Pasąmonės psichologija“. Ji skyrėsi nuo S. Freudo pažiūrų. Iki 1913 m. S. Freudas ir C. G. Jungas susipyko.

• 1913 m. pradėjo rašyti knygą apie asmeninę patirtį, bandant suprasti savo pasąmonę. Metų eigoje jis užrašinėjo savo vizijas. Jas lydėjo piešiniai. Galutinis rezultatas – dienoraščio pobūdžio tekstas. Jame atsispindi mitologinė perspektyva. Tačiau tekstas nebuvo išleistas C. G. Jungui gyvam esant. 2009 m. profesorius Sonu Shamdasani gavo C. G. Jungo šeimos leidimą išleisti šį tekstą kaip Raudonąją knygą. 

Garsios psichologinės teorijos

• C. G. Jungo teorijoje sąmonė skirstoma į tris lygmenis: sąmonę, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę. Sąmoningas protas – tai visi įvykiai ir prisiminimai, kuriuos suvokiame. Asmeninė pasąmonė reiškia įvykius ir patirtis iš mūsų pačių praeities, kurių iki galo nesuvokiame. Kolektyvinė pasąmonė – tai simboliai ir kultūrinės žinios, kurių galbūt nepatyrėme tiesiogiai, bet kurios vis tiek mus veikia. Kolektyvinę pasąmonę sudaro archetipai, kuriuos C. G. Jungas apibrėžė kaip senovinius ar archajiškus vaizdinius. Kitaip tariant, archetipai yra svarbios sąvokos, simboliai ir vaizdiniai žmonių kultūroje. Kaip archetipų pavyzdžius C. G. Jungas naudojo vyriškumą, moteriškumą ir motinas. Nors paprastai mes nežinome apie kolektyvinę pasąmonę, C. G. Jungas tikėjo, kad galime ją įsisąmoninti, ypač bandydami prisiminti savo sapnus, kurie dažnai apima kolektyvinės pasąmonės elementus.

• 1921 m. išleista knyga „Psichologiniai tipai“. Šioje knygoje buvo pristatyti keli skirtingi asmenybės tipai, įskaitant intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai yra linkę bendrauti, turi didelius socialinius ryšius, džiaugiasi kitų žmonių dėmesiu ir mėgsta dalyvauti didelėse grupėse. Intravertai taip pat turi artimų draugų, kurie jiems labai rūpi, tačiau jiems paprastai reikia daugiau laiko pabūti vieniems ir jie gali lėčiau atskleisti savo tikrąjį „aš“ naujiems žmonėms. Be introvertiškumo ir ekstravertiškumo, C. G. Jungas taip pat pristatė keletą kitų asmenybės tipų, įskaitant jutimą ir intuiciją, mąstymą ir jausmus. Kiekvienas asmenybės tipas atitinka skirtingus žmonių požiūrio į juos supantį pasaulį būdus. C. G. Jungas manė, jog žmonės geba elgtis taip, kad jų elgesys atitiktų kitą asmenybės tipą, o ne jų pačių dominuojantį tipą. Jis teigė, jog taip žmonės gali augti ir siekti individulizacijos.

• Mirė 1961 m. birželio 6 d.

Kūrybos bruožai

C. G. Jungo terapijos, dar vadinamos analitine, metu terapeutai kartu su klientais bando suprasti pasąmonę ir jos įtaką jiems. C. G. Jungo terapija bando šalinti pagrindinę kliento problemų priežastį, o ne tik varginančius simptomus ar elgesį. Siekdami geriau suprasti kliento pasąmonę, C. G. Jungo terapeutai gali paprašyti klientų vesti sapnų žurnalą arba atlikti žodžių asociacijų testus. Šios terapijos tikslas – geriau suprasti pasąmonę ir tai, kaip ji veikia mūsų elgesį. C. G. Jungo psichologai pripažįsta, kad šis pasąmonės pažinimo procesas ne visada gali būti malonus. Tačiau C. G. Jungas tikėjo, kad šis procesas yra būtinas.

C. G. Jungo terapijos tikslas – pasiekti tai, ką Jungas vadino individulizacija. Individualizacija – tai procesas, kurio metu integruojama visa praeities patirtis – tiek gera, tiek bloga – siekiant gyventi sveiką ir stabilų gyvenimą. Individualizacija yra ilgalaikis tikslas, todėl C. G. Jungo terapija nėra skirta padėti klientams greitai išspręsti jų problemas. Vietoj to C. G. Jungo terapeutai daugiausia dėmesio skiria pagrindinėms problemų priežastims šalinti, padeda klientams giliau suprasti, kas jie yra, ir skatina gyventi prasmingesnį gyvenimą.

Po C. G. Jungo mirties 1961 m. jis ir toliau išliko įtakinga psichologijos figūra. Nors C. G. Jungo arba analitinė terapija nebėra plačiai naudojama terapijos forma, ši technika vis dar turi atsidavusių praktikų. Terapeutai ir toliau ją siūlo. C. G. Jungas daugelį metų darė įtaką savo darbais apie asmenybės tipus. Myerso-Brigso tipo indikatorius buvo sukurtas, remiantis C. G. Jungo aprašytais asmenybės tipais. Kitose plačiai naudojamose asmenybės vertinimo priemonėse taip pat vartojamos intraversijos ir ekstraversijos sąvokos.

C. G. Jungo idėjos buvo įtakingos tiek psichologijoje, tiek už jos ribų. Jei kada nors vedėte sapnų dienoraštį, bandėte pažinti savo pasąmonę arba vadinote save intravertu ar ekstravertu, didelė tikimybė, kad Jums darė įtaką šis autorius.