Gedvydas Vainauskas

„Pasaulis juda į priekį tik tada, kai kibirkščiuoja skirtingi požiūriai.“

Gedvydas Vainauskas (g. 1955) – lietuvių žurnalistas. „Lietuvos ryto“ steigėjas ir bendrasavininkis, generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius, krepšinio klubo vadovas, visuomenės veikėjas. Yra parašęs ir išleidęs publicistikos knygas „Lenktynės tęsiasi“ (1984), „Septyni susitikimai“ (1986), „Dvikova“ (1990). „Redaktoriaus testamentas“ – pirmoji G. Vainausko knyga, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę.

Biografija

• Gimė 1955 m. lapkričio 7 d. Utenoje.

• Baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 

• 1977–1985 m. laikraščio „Tiesa“ redakcijos žurnalistas.

• 1979 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę.

• 1981–1991 m. Komunistų partijos narys.

• 1985–1986 m. žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

• 1986–1989 m. dienraščio „Komjaunimo tiesa“ redaktorius.

• 1987–1991 m. Komjaunimo CK Biuro narys.

• Nuo 1990 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, UAB „Lietuvos rytas“ valdybos pirmininkas. Organizavo laikraščių „Sostinė“, „Laikinoji sostinė“, „Panevėžio rytas“ leidybą. Įsteigė portalą lrytas.lt. „Lietuvos ryto“ spaustuvės akcininkas.

• 1997–2017 m. krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ prezidentas.

• 2000 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu.

• 2004 m. įvertintas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

• 2005 m. įvertintas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklu.

• 2008-2019 m. Lietuvos ryto TV savininkas.

Kūrybos bruožai

G. Vainauskas išleido 3 publicistikos knygas: „Lenktynės tęsiasi“ (1984), „Septyni susitikimai“ (1986), „Dvikova“ (1990). „Redaktoriaus testamentas“ – pirmoji autoriaus knyga, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. G. Vainauskas trumpai knygą apibūdina taip: „„Redaktoriaus testamente“ esu baltasis ir juodasis metraštininkas viename asmenyje – tas, kuris gal per ilgai užsisėdėjo vyriausiojo redaktoriaus kėdėje, uostydamas parako dviejose epochose...”