Heikki Kännö
„Turėjau spinduliuoti pasitenkinimu, bet atrodė, kad nepadariau to, ką privalėjau padaryti. Jaučiausi kaip padlaižys. Ir kaip juokdarys. Bet pikčiausia, kad jaučiausi kaip apgavikas.“
Heikki Kännö (g. 1968) – Turku gyvenantis rašytojas, išleidęs keturias knygas. Jo debiutinis romanas „Bitės kelias“ buvo gerai įvertintas ir nominuotas Helsinkio Sanomain literatūros premijai. Antrasis romanas „Sapnų sala“ 2019 m. pelnė Runebergo premiją, o 2020 m. išleistas trečiasis romanas „Runoilija“ (liet. „Poetas“) taip pat buvo palankiai įvertintas skaitytojų ir kritikų. Unikalios vaizduotės H. Kännö romanai, drąsiai derinantys žanrus, iškėlė jį į žymiausių Suomijos rašytojų gretas.
Heikki Kännö
Išparduota
Biografija
• Gimė 1968 m.
• Debiutinis romanas „Bitės kelias“ (2017) nominuotas Tulenkantaja premijai ir Helsinkio Sanomain literatūros premijai.
• Su antruoju romanu „Sapnų sala“ (2018) H. Kännö laimėjo Runebergo premiją. Kūrinys taip pat išleistas Lietuvoje ir Estijoje.
• Trečiasis romanas „Runoilija“ (liet. „Poetas“) išleistas 2020 m. ir buvo vienas iš nominantų Finlandia premijai.
• Ketvirtasis H. Kännö romanas „Ihmishämärä“ (2022) taip pat nominuotas Finlandia premijai. „Ihmishämärä“ sukurtas pagal Richardo Wagnerio operą „Nibelungų žiedas“. Kūrinys remiasi Europos istorija ir skandinavų mitologija, tyrinėja aplinkos naikinimą bei meno ir misticizmo santykį. Anot kritiko Vesos Rantamos, H. Kännö kūrinys yra savitas ir remiasi pastarųjų šimtmečių Europos intelektualiniu gyvenimu. H. Kännö rimtai žiūri į šimtametes ezoterikos ir magijos tradicijas bei sumaniai jas panaudoja savo grožinei literatūrai.
Kūrybos bruožai
Puikus autoriaus kūrybos pavyzdys yra „Sapnų sala“. Tai - menininko istorija, tačiau H. Kännö romane aptariamos įvairios temos. Rašytojas sujungia fikciją su faktais ir pasakoja personažų istorijas, pasitelkdamas Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjas, meno pasaulio keistenybes, Afrikos dievus, Kongo mitologiją, mokslo faktus bei mistiką, peržengiančią mokslo ribas. Taip pat aprašomos įvairios religijos, nes dauguma veikėjų tiki kažkuo didesniu nei jie patys. Giminės pradininkui Šmaliui dvasinio gyvenimo kryptį rodo Kongo pranašas Simonas Kimbangu, Verneris, linkęs į pamišimą, mokytoju laiko G. I. Gurdžijevą, o Vernerio sūnus, atmetęs ankstesnių kartų pasaulėžiūras, yra matriksistas – jis tiki, kad gyvenimas yra kompiuterinė simuliacija, panaši į vaizduojamą filme „Matrica“.