Hermann Hesse

„Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti. Tada ji bus nebe traukiama, o pati trauks.”

Hermanas Karlas Hesė (1877–1962) – vokiečių-šveicarų poetas, prozininkas ir dailininkas. Žinomiausi jo kūriniai: „Demianas“, „Stepių vilkas“, „Sidharta“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas“. Juose nagrinėjamos individo autentiškumo, savęs pažinimo ir dvasingumo paieškos. 1946 m. H. Hesse paskirta Nobelio literatūros premija.

Biografija

• Gimė 1877 m. liepos 2 d.

• H. Hesse užaugo Kalvoje ir Bazelyje. 

• Trumpai lankė mokyklą Gėpingene.

• 1891 m. tėvo nurodymu įstojo į Maulbrono kunigų seminariją. Nors mokėsi pavyzdingai, nesugebėjo prisitaikyti ir mažiau nei po metų išėjo. 

• H. Hesse, kuris siekė tapti poetu, mokėsi Kalvės laikrodžių gamykloje, o vėliau – Tiubingeno knygyne. Savo pasibjaurėjimą tradiciniu mokykliniu ugdymu jis išreiškė romane „Unterm Rad“, (1906), kuriame pernelyg stropus mokinys priverstas save sunaikinti.

• 1899 m. H. Hesse išleido savo pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį. 

• Knygų prekybos versle jis dirbo iki 1904 m., kai tapo laisvai samdomu rašytoju ir išleido pirmąjį romaną „Peteris Kamenzindas“ („Peter Camenzind“) apie žlugusį ir išsiblaškiusį rašytoją. Romanas buvo sėkmingas, ir H. Hesse grįžo prie menininko vidinių ir išorinių ieškojimų temos romanuose „Gertrūda“ (1910) ir „Rosshalde“ (1914). Šiais metais įvykęs apsilankymas Indijoje vėliau atsispindėjo poetiniame romane „Sidhartha“ (1922), kurio veiksmas vyksta Budos laikų Indijoje ir kuriame pasakojama apie nušvitimo paieškas. 

• Pirmojo pasaulinio karo metais H. Hesse gyveno neutralioje Šveicarijoje, rašė militarizmo ir nacionalizmo pasmerkimus, redagavo žurnalą, skirtą vokiečių karo belaisviams ir internuotiems asmenims. 

• 1919 m. jis tapo nuolatiniu Šveicarijos gyventoju, o 1923 m. – jos piliečiu. Apsigyveno Montagnole.

• Gilėjantis asmeninės krizės jausmas paskatino H. Hesse pradėti psichoanalizę pas Carlo Jungo mokinį J. B. Langą. Analizės įtaka pasireiškia romane „Demianas“ (1919), nagrinėjančiame probleminio paauglio savimonės pasiekimus. Šis romanas padarė didžiulį poveikį neramumų kamuojamai Vokietijai ir išgarsino jo autorių. Vėlesnė H. Hesse kūryba rodo, kad jis domėjosi Jungo intraversijos ir ekstraversijos, kolektyvinės pasąmonės, idealizmo ir simbolių sąvokomis. H. Hesse taip pat susidomėjo tuo, ką jis laikė žmogaus prigimties dvilypumu. 

• Knygoje „Stepių vilkas“ (vok. „Der Steppenwolf“, 1927) aprašomas vidutinio amžiaus vyro konfliktas tarp buržuazinio pripažinimo ir dvasinės savirealizacijos. Knygoje „Narcizas ir Goldmundas“ (vok. „Narziss und Goldmund“, 1930) intelektualus asketas, besitenkinantis nusistovėjusiu religiniu tikėjimu, priešpriešinamas meniškam sensualistui, siekiančiam savitos išganymo formos. 

• Paskutinio ir ilgiausio H. Hesse romano „Stiklo karoliukų žaidimas“ (vok. „Das Glasperlenspiel“, 1943) veiksmas vyksta 23-iajame amžiuje. Jame H. Hesse vėl nagrinėja kontempliatyvaus ir aktyvaus gyvenimo dualizmą, šį kartą pasitelkdamas itin gabaus intelektualo figūrą. 

• Vėliau jis paskelbė laiškų, esė ir apsakymų.

• Po Antrojo pasaulinio karo H. Hesse populiarumas tarp vokiečių skaitytojų labai išaugo, tačiau XX a. 6-ajame dešimtmetyje sumažėjo. Dėl raginimo realizuoti save ir Rytų misticizmo puoselėjimo H. Hesse tapo tarsi kultine figūra anglakalbio pasaulio jaunimui 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose, ir ši jo kūrybos gija vėliau užtikrino tarptautinę jo kūrinių auditoriją. 

• Mirė 1962 m. rugpjūčio 9 d. 

Kūrybos bruožai

H. Hesse kūrybos gilumas ir galia niekada neliko neįvertinti. Nors daugelis jį laikė krizės autoriumi, jis buvo produktyvus rašytojas, tapęs literatūros ikona, pasižymėjęs unikaliu rašymo stiliumi. Galima drąsiai teigti, kad jis nusipelnė 1946 m. Nobelio literatūros premijos.

H. Hesse rašymo stilius apima asmeninės patirties, vaizdingos kalbos ir simbolizmo naudojimą temai pavaizduoti. Jo kūriniuose paprastai nagrinėjamos individo tapatybės paieškos ir dvasiniai ieškojimai už visuomenės ribų. Šie aspektai padeda sustiprinti skaitytojo požiūrį skaitant jo kūrinius.