Ingmar Bergman

„Filmas kaip sapnas, filmas kaip muzika. Joks menas neperžengia mūsų sąmonės ribų taip, kaip tai daro kinas, ir neina tiesiai į mūsų jausmus, giliai į tamsius sielos kambarius.“

Ernstas Ingmaras Bergmanas (1918-2007) – švedų kino režisierius. Jo filmai laikomi vienu didžiausių ir įtakingiausių visų laikų kino kūrėjų, žinomi kaip giliai asmeniškos meditacijos apie daugybę psichikos ir sielos kovų. I. Bergmanas režisavo daugiau kaip 60 filmų ir dokumentinių juostų, skirtų išleisti kino teatruose ir rodyti per televiziją, nemažai jų jis taip pat parašė scenarijų. Daugumos jo filmų veiksmas vyko Švedijoje, o daugelis filmų nuo 1961 m. buvo filmuojami Fårö saloje. I. Bergmanas taip pat darė teatro karjerą, kuri vyko lygiagrečiai su jo kino karjera. Jis buvo Stokholmo karališkojo dramos teatro ir Miuncheno teatro „Residenztheater“ vyriausiasis režisierius. Tarp jo aktorių būrio buvo Harieta Andersson, Bibi Andersson, Liv Ullmann, Gunnaras Björnstrandas, Erlandas Josephsonas, Ingrid Thulin, Gunelis Lindblomas ir Maksas fon Sydovas. Jei norite daugiau sužinoti apie šį ryškų autorių, kviečiame perskaityti jo knygas „Žemuogių pievelė. Sekmadienio vaikas. Rudens sonata” ir „Vilko valanda. Riksmai ir kuždesiai. Komunija. Tarytum veidrody”.

Biografija

• Gimė 1918 m. liepos 14 d. Upsaloje, Švedijoje.

• I. Bergmano filmų veiksmas vyksta beveik vien tik Švedijoje, o pradedant 1961 m. filmu „Pro tamsųjį stiklą“ (angl. „Through a Glass Darkly“), jie daugiausia buvo filmuojami mažoje Fårö saloje, esančioje į šiaurės rytus nuo Gotlando salos. Tarptautinė I. Bergmano filmų recepcija atspindi nemenką susižavėjimą skandinaviška egzotika: nesuvokiama kalba, pirmykšte gamta ir linų spalvos plaukų moterimis. I. Bergmano filmų sėkmę lėmė nuogumo ir natūralaus seksualumo vaizdavimas.

• Žvelgiant į I. Bergmano karjerą, dar vienas jo kūrybos tiek scenoje, tiek kine bruožas – nuolatinis ištikimų bendradarbių būrys. Keletas ryškiausių šio ansamblio pavyzdžių: operatorius Svenas Nykvistas, aktoriai Maksas von Sydowas, Liv Ullmann ir Bibi Andersson bei kostiumų dailininkas Mago.

• I. Bergmano gyvenimo ir kūrybos ryšys yra neatsiejamai susipynęs. Nesuskaičiuojamoje daugybėje interviu ir meninių reprezentacijų, o ypač filme „Magiškasis žibintas“ (angl. „The Magic Lantern“), I. Bergmanas ne kartą užsiminė apie savo vaikystę ir jos svarbą jo meninei vizijai. Nemažai jo giminaičių taip pat buvo kūrybiniai kolegos.

• Mirė 2007 m. liepos 30 d.

Kūrybos bruožai

I. Bergmanas visame pasaulyje išgarsėjo rašydamas ir režisuodamas filmus, kuriuose savitu stiliumi nagrinėjamos moralės problemos, tyrinėjami žmonių santykiai su kitais ir Dievu. I. Bergmano kūryba daugeliui žmonių pirmą kartą pristatė idėją apie visavertį kino kūrėją, rašytoją ir režisierių, kuris naudojo kino mediją savo idėjoms ir suvokimui išreikšti taip pat lengvai ir įtikinamai, kaip ankstesnių kartų menininkai naudojo romaną, simfoniją ar freską. 

I. Bergmano skausmingas žmogaus padėties vertinimas bėgant metams neprarado savo intensyvumo. Veikiau jis palaipsniui šalino dėmesį blaškančias dekoracijas, kad sukurtų abstrakčią žmogaus santykių su kitais ir galbūt su Dievu (jei Dievas egzistuoja) dramą. Jis nagrinėjo žmogaus bandymą apibrėžti savo asmenybę, nuimdamas kaukes, kad pamatytų, ar po jomis yra veidas. Daugybėje I. Bergmano kūrinių galima rasti variacijų pagrindine tema: disfunkcinės šeimos, kraują siurbiantys nevykėliai menininkai ir nesantis Visagalis – visa tai tampa mūsų kolektyvinio nesugebėjimo bendrauti tarpusavyje apraiškomis.

Kūrėjo kaip aktoriaus ir kūrėjo kaip mago įvaizdžiai kartojasi visoje I. Bergmano kūryboje. Jis pats įkūnijo ir mąstytojo, ir aktoriaus, ir pamokslininko, ir šarlatano elementus. I. Bergmano kūryboje jie visi susiliejo ir sukūrė didžiulės jėgos ir individualumo menininką.