Jane Austen

„Žmogus, nesvarbu, ar tai būtų džentelmenas, ar dama, kuriam nesuteikia malonumo geras romanas, turi būti nepaprastai kvailas.“

Jane Austen (1775-1817) – anglų rašytoja. Žinoma dėl šešių romanų, kuriuose interpretuojama, kritikuojama ir komentuojama XVIII a. pabaigos britų žemvaldžių aplinka. J. Austen siužetuose dažnai nagrinėjama moterų priklausomybė nuo santuokos, siekiant palankios socialinės padėties ir ekonominio saugumo. Jos kūriniai kritikuoja XVIII a. antrosios pusės jausminguosius romanus ir yra perėjimo prie XIX a. literatūrinio realizmo dalis. Dėl vartojamos kandžios ironijos, realizmo ir socialinių komentarų ji pelnė kritikų bei mokslininkų pripažinimą. Populiarūs autorės kūriniai: „Ema“, „Puikybė ir prietarai“.

Biografija

• Gimė 1775 m. gruodžio 16 d. Steventone, Hampšyre. Ji buvo septintoji iš aštuonių vaikų, turėjo šešis brolius ir vieną seserį. Jos tėvai Džordžas Ostenas ir Kasandra Lėja susituokė 1764 m. Jos tėvas buvo našlaitis, tačiau padedamas turtingo dėdės lankė mokyklą ir buvo įšventintas Anglikonų bažnyčioje. Vėliau jo socialinė padėtis pakilo tiek, kad jis galėjo suteikti Kasandrai vertą porą, kurios šeima buvo gerokai aukštesnio socialinio statuso. 1765 m. jie persikėlė į Steventoną, kaimą šiaurės Hampšyre, maždaug už 60 mylių į pietvakarius nuo Londono, kur jos tėvas buvo paskirtas rektoriumi.  

• Kaip ir jų tėvas, du vyresnieji J. Austen broliai, Džeimsas ir Henris, buvo įšventinti į kunigus ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Anglikonų bažnyčioje. Iš visų savo brolių J. Austen artimiausiai bendravo su Henriu; jis buvo jos agentas, o po jos mirties – biografas. Antrasis pagal amžių sūnus Džordžas gimė protiškai atsilikęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleido globos įstaigose. Trečiąjį sūnų Edvardą įsivaikino turtingas tėvo pusbrolis Tomas Knightas ir galiausiai jis paveldėjo Knightų dvarą, kur vėliau J. Austen parašė didžiąją dalį savo romanų. Vienintelė J. Austen sesuo Kasandra gimė 1773 m. J. Austen ir Kasandra visą gyvenimą buvo artimos draugės ir bendražygės. Būtent iš likusių laiškų Kasandrai biografai gali sudėlioti J. Austen gyvenimo fragmentus. Du jauniausi Austenų berniukai, Francis ir Charlesas, tarnavo kariniame jūrų laivyne ir buvo apdovanoti admirolai.  

• Kai J. Austen buvo septynerių, ji ir Kasandra buvo išsiųstos į Oksfordą lankyti mokyklos, tačiau kiek vėliau mergaitės susirgo vidurių šiltine ir buvo sugrąžintos į Steventoną. Kai J. Austen buvo 9 metų, jos lankė Abatijos mokyklą Readinge. Tačiau netrukus po to, kai mergaitės įstojo į šią mokyklą, jos buvo išbrauktos, nes tėvas nebegalėjo mokėti už mokslą. Nors taip buvo baigtas formalusis mokymasis, mergaitės toliau mokėsi namuose, padedamos brolių ir tėvo.

• Austens dažnai skaitydavo viena kitai garsiai. Tai peraugo į trumpus teatralizuotus pasirodymus, prie kurių kūrimo prisidėjo ir J. Austen. Austenų šeimos spektakliai buvo rodomi jų tvarte, juose dalyvaudavo šeimos nariai ir keli artimi kaimynai. Sulaukusi 12 metų, J. Austen rašė ir sau, ir savo šeimai. Ji parašė eilėraščių ir keletą tuo metu populiarių draminės literatūros kūrinių parodijų.

• Sakoma, kad J. Austen buvo panaši į savo brolį Henrį – šviesiomis lazdyno spalvos akimis ir garbanotais plaukais, ant kurių visada nešiojo kepuraitę. Ji patraukė jauno airių džentelmeno Tomo Lefrojaus dėmesį. Deja, Lefrojus buvo tokioje padėtyje, kad jam reikėjo vesti dėl pinigų. Vėliau jis vedė paveldėtoją ir tapo garsiu Airijos politiniu veikėju.

• 1795 m., būdama dvidešimties, J. Austen įžengė į produktyvų etapą ir sukūrė tai, kas vėliau buvo pavadinta jos pirmąja trilogija. Paskatinta padažnėjusių socialinių ryšių ir flirtų, ji pradėjo rašyti romaną laiškais „Eleanora ir Mariana“, kuris ilgainiui buvo perdirbtas ir pervadintas „Protas ir jausmai“ (angl. „Sense and Sensibility“). 

• Austenai laimingai gyveno Steventone iki 1801 m., kai jos tėvas netikėtai paskelbė, kad perkelia šeimą į Batą. J. Austen buvo nepatenkinta šia žinia. Tuo metu Bathas buvo turtingų žmonių kurortinis miestas, kuriame netrūko apkalbų ir visuomenininkų. Tačiau tą vasarą keliaudama ji įsimylėjo jauną dvasininką, kuris pažadėjo juos pasitikti kelionės pabaigoje. Po kelių mėnesių jis susirgo ir mirė.

• 1811 m. J. Austen baigė rašyti paskutinius „Proto ir jausmų“ ir „Puikybės ir prietarų“ juodraščius. Netrukus jie buvo išleisti. 1814 m. pradėta rašyti „Ema“. Tuo metu J. Austen jau buvo sulaukusi tam tikro pripažinimo už savo kūrybą, nepaisant to, kad nei „Protas ir jausmai“, nei „Puikybė ir prietarai“ nebuvo išleisti jos vardu.

• J. Austen pradėjo reikštis ligos simptomai, kai ji dirbo prie paskutinio baigto romano. Jis buvo išleistas po jos mirties. J. Austen greičiausiai sirgo Adisono liga, kurios simptomai yra karščiavimas, nugaros skausmai, pykinimas ir netaisyklinga odos pigmentacija. Mirties patale, sesers Kasandros paklausta, ar jai ko nors reikia, ji paprašė tik pačios mirties. Ji mirė 1817 m. liepos 18 d., sulaukusi 41 metų, su seserimi šalia.

Kūrybos bruožai

Savitas J. Austen literatūrinis stilius remiasi parodijos, burleskos, ironijos, laisvo netiesioginio kalbėjimo ir tam tikro realizmo deriniu. Parodiją ir burleską ji naudoja siekdama komiško efekto ir kritikuodama moterų vaizdavimą XVIII a. sentimentaliuose ir gotikiniuose romanuose. Savo kritiką J. Austen pratęsia pabrėždama socialinę veidmainystę pasitelkdama ironiją. Ironišką toną ji dažnai sukuria pasitelkdama laisvą netiesioginę kalbą, kai veikėjų mintys ir žodžiai susimaišo su pasakotojo balsu. Kritikai mano, kad J. Austen personažai pasižymi psichologiniu gilumu. Vieni tyrinėtojai teigia, kad J. Austen priskiriama realizmo tradicijai dėl puikiai atlikto atskirų personažų portreto ir dėmesio kasdienybei. Kiti teigia, kad jos personažams, palyginti su ankstesniais kūriniais, trūksta jausmų gilumo, o tai, kartu su poleminiu J. Austen tonu, priskiria ją už realizmo tradicijos ribų.