Kamilė Birgė

„Pripažinkim, kad mes slepiamės iš kažkokių savo baimių (parašyti knygą – tai apsinuoginti). Manęs kartais paklausia: knygoje yra meilės scenų, ar tai viena priežasčių, kodėl pasirinktas slapyvardis? Pasakyčiau taip, – apnuoginti savo sielą yra daug intymiau, negu parašyti meilės sceną.”

Kamilė Birgė – Papilėje, Akmenės rajone gimusi, pseudonimu prisistatanti lietuvių rašytoja. Tikras vardas – Ramunė Birgerienė. Pasirinko savo kūrinius pasirašyti pseudonimu, norėdama atskirti asmeninį ir kūrybinį gyvenimą. Naujausias Kamilės Birgės romanas – „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“.

Biografija

• Gimė ir užaugo mažame Papilės miestelyje, Akmenės rajone. Čia baigė Simono Daukanto vidurinę mokyklą ir Ventos muzikos mokyklą, po to studijavo Kauno technologijos universitete. Ten įgijo informacinių technologijų specialistės išsilavinimą.

• Gyvendama Vilniuje susipažino su savo vyru, kuris sostinėje mokėsi rezidentūroje. Jai pasibaigus, abu išvyko gyventi į Kauną, gimtąjį vyro miestą. Dabar čia pora augina du sūnus.

• Šiuo metu dirba informacinių technologijų kompanijoje ir dievina aktyvų laisvalaikį. Autorė keliauja, važinėjasi dviračiais ir ypač vertina jaukias akimirkas su šeima. 

Kūrybos bruožai

Kamilė Birgė tikina, kad rašymas yra įdomi ir nuolat ją gyvenime lydėjusi veikla. Kai kalba apie kitų autorių kūrinius, rašytoja prisipažįsta, kad dievina meilės romanus. Jie jai padeda pailsėti, atsipalaiduoti ir pasikrauti puikių emocijų. Itin stiprų įspūdį jai paliko Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ ir Dirie Waris autobiografinė istorija „Dykumų gėlė“.

Kamilė Birgė rašymą vadina galimybe ištrūkti į kitą pasaulį. Ji tvirtina, kad savo paties kūryba sukelia panašius jausmus kaip geri filmai ar įtraukiančios knygos. Tik šiuo atveju rašytojas yra atsakingas už herojų skausmą, meilę, džiaugsmą ir liūdesį. Kamilė Birgė rašo tai, ką diktuoja širdis, nes sekti madas ar bandyti įsiteikti skaitytojams jai nėra svarbu.

Rašytoja įkvėpimo savo istorijoms semiasi iš kasdienybės. Matydama įsimylėjėlių porą, ji ima svarstyti, kokia galėtų būti jų pažinties ir meilės istorija, o seno pastato sienos jai kelia smalsumą, kokį gyvenimą šis namas slepia. Nepaisant to, ji pabrėžia, kad jos kūryba nėra autobiografinė – visi personažai ir įvykiai yra vaizduotės vaisius. Kamilė Birgė juokauja, kad jos asmeninė istorija tokia nuobodi, jog skaitytojas užmigtų neperskaitęs nė vieno skyriaus.