Orhan Pamuk

„Vieną dieną perskaičiau knygą ir visas mano gyvenimas pasikeitė.“

Feritas Orhanas Pamukas (g. 1952) – turkų rašytojas, scenaristas, akademikas, 2006 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Vienas žymiausių Turkijos rašytojų, pardavęs daugiau nei 13 mln. knygų 63 kalbomis, todėl yra geriausiai parduodamas šalies rašytojas. Puikūs O. Pamuko kūrybos pavyzdžiai: „Moteris raudonais plaukais“, „Stambulas. Prisiminimai ir miestas“.

Biografija

• Gimė 1952 m. birželio 7 d. Stambule, Turkijoje. 

• Užaugęs pasiturinčioje ir į Vakarus orientuotoje šeimoje, O. Pamukas mokėsi Stambule esančioje amerikiečių mokykloje, vėliau studijavo architektūrą Stambulo technikos universitete. Po trejų metų studijas nutraukė ir visą laiką atsidėjo rašymui. 1977 m. Stambulo universitete baigė žurnalistikos studijas. 1985-1988 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo vizituojantis mokslininkas Kolumbijos universitete Niujorke ir Ajovos universitete.

• 1974 m. O. Pamukas pradėjo rimtai rašyti ir po aštuonerių metų išleido pirmąjį romaną „Cevdet Bey ve oğulları“ (liet. „Cevdetas Bejus ir jo sūnūs“) – plačią Stambulo šeimos istoriją Turkijos respublikos įkūrimo laikotarpiu ir po jo. Po jo sekė „Sessiz ev“ (liet. „Tylos namai“, 1983), kuriame, pasitelkdamas daugybę pasakotojų, jis sukūrė istoriją apie 1980 m. Turkijos karinio perversmo išvakarėse susirinkusią šeimą. Tarptautinės šlovės O. Pamukas pirmą kartą sulaukė su trečiuoju romanu „Beyaz kale“ (liet. „Baltoji pilis“, 1985), kuriame, pasakodamas apie XVII a. Stambule pagautą ir vergu tapusį išsilavinusį jauną italą, tyrinėja tapatybės prigimtį. Vėlesni jo romanai, kurie buvo plačiai verčiami, buvo „Kara kitap“ (liet. „Juodoji knyga“, 1990), kuriame glaustai aprašomas Stambulas, ir misterijos „Yeni hayat“ (liet. „Naujas gyvenimas“, 1996) bei „Benim adım kırmızı“ (liet. „Moteris raudonais plaukais“, 1998).

• Daugelyje O. Pamuko romanų, dažnai autobiografinių ir įmantriai supintų, atsiskleidžia tradicinės turkų islamo kultūros supratimas, kurį sušvelnina tikėjimas, kad Turkijos ateitis yra Vakaruose. Kai kurie Turkijos gyventojai kritikavo O. Pamuką už tai, kad jis pasisakė už šalies integraciją į Europą ir stojimą į Europos Sąjungą. 2005 m. Šveicarijos laikraščiui išspausdinus interviu, kuriame jis pakartojo teiginius, kad turkai 1915 m. tyčia nužudė milijoną armėnų, o neseniai – 30 000 kurdų, šeši nacionalistai pateikė skundą, ir O. Pamukui pareikšti kaltinimai dėl turkiškumo menkinimo; gruodžio mėn. jis buvo teisiamas Turkijoje. Vėliau kaltinimai, sukėlę tarptautinę kontroversiją, panaikinti. Tačiau 2009 m. Turkijos teismas leido tęsti bylą, o 2011 m. O. Pamukas įpareigotas išmokėti kompensaciją šešiems ieškovams.

Kūrybos bruožai

O. Pamuko romanuose gilinamasi į introspekciją ir nagrinėjamos sudėtingos temos, tokios kaip tapatybė, kultūriniai susidūrimai, atmintis ir meno prigimtis. Pasitelkdamas savo veikėjus, jis skaitytojus skatina susimąstyti apie žmogiškosios egzistencijos subtilybes.

Naratyve naudojamos sudėtingos ir daugiasluoksnės pasakojimo technikos. Jis garsėja savo nelinijiniais pasakojimais, kuriuose supina kelias perspektyvas, laiko rėmus ir siužetines linijas. Toks metodas jo pasakojimams suteikia gilumo ir sudėtingumo, sukuria paslapties ir intrigos jausmą.

Autoriaus kūryboje taip pat akivaizdus gilus ryšys su jo kultūrinėmis ir istorinėmis šaknimis. O. Pamukas tyrinėja sudėtingą Turkijos istoriją, tradicijas ir visuomenės pokyčius. Savo romanuose jis nagrinėja Rytų ir Vakarų, tradicijų ir modernumo sąveiką bei dėl šių susidūrimų kylančias įtampas.