Petras Cvirka

„Rankos jums duotos ne tam, kad jūs pastumtumėte mažesnį, ar pakeltumėte akmenį prieš draugą.”

Petras Cvirka — XX a. I pusės lietuvių rašytojas, politinis veikėjas, trečiafrontininkas, Lietuvos komunistų partijos narys. Nors jis gimė ir augo neturtingoje ūkininkų šeimoje ir puikiai žinojo, kas yra nepriteklius, tėvai sugebėjo išleisti sūnų į mokslą: iš pradžių, P. Cvirka baigė pradinę mokyklą, po to — progimnaziją, kiek vėliau žinių sėmėsi meno mokykloje. 1931-1932 m. jam pavyko iškeliauti į Paryžių, kur gilinosi į meną bei literatūrą. Nepriklausomybės laikotarpiu parašė tris romanus, pelniusius nemažą pasisekimą, tačiau Lietuvą okupavus SSRS, netikėtai pasitraukė į trečiafrontininkų gretas ir tapo kairuoliškų pažiūrų šalininkų: kūrė sovietams palankius tekstus, dažnai svečiavosi Maskvoje, tapo komunistų partijos nariu. Būtent dėl šių priežasčių P. Cvirka šiandien yra vertinamas prieštaringai. Bene žinomiausi jo kūriniai yra šie: "Gaidys Giedorius", "Lapė karalienė", "Lapės gudrumėliai".

Biografija

• Gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčiuje, Rusijos imperijoje.

• 1926–1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 

• 1931–1932 m. gyveno Paryžiuje. 

• Dirbo žurnale „Trečiasis frontas“, kurį nuo penktojo numerio finansiškai rėmė pogrindinė Lietuvos komunistų partija (LKP). Vėliau bendradarbiavo LKP organizuotame ir finansuotame žurnale „Literatūra“. 

• 1934 m. priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją. 

• 1940 m. rašė Raudonąją armiją, Sovietų Sąjungą ir Josifą Staliną šlovinančius straipsnius.

• 1940 m. liepos mėnesį įstojo į LKP ir dalyvavo neskaidriuose okupacinio Sovietų režimo surengtuose rinkimuose į Liaudies Seimą. Alytaus rinkimų apygardoje buvo išrinktas deputatu, truputį vėliau – Liaudies Seimo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

• Kartu su kitais keturiais Prezidiumo nariais pasirašė 4 Liaudies Seimo deklaracijas, panaikinusias konstitucinę šalies santvarką Lietuvoje.

• Buvo paskirtas 20 asmenų įgaliotosios komisijos, Maskvoje Septintojoje Aukščiausios Tarybos sesijoje 1940 m. rugpjūtį paprašiusios priimti Lietuvą į TSRS sudėtį, nariu.

• 1940 m. Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas patenkino P. Cvirkos rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl Lietuvių rašytojų draugijos reorganizavimo sovietiniais pagrindais ir paskyrė jį Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku.

• Buvo vienbalsiai 11 asmenų išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nariu.

• Antrojo Pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją, gyveno Almatoje ir Maskvoje, kur rašė trumpus propagandinius apsakymus, juos skaitė 16-os Lietuviškosios divizijos kariams. 

• 1944 m. sugrįžo į Lietuvą, kur įsirašė į laikraščio „Tarybų Lietuva“ partinę įskaitą.

• Nuo 1945 m. išrinktas LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku.

• Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nario įgaliojimai nebuvo atšaukti iki 1947 m. rinkimų. Juose P. Cvirka vienu metu buvo ir kandidatas į deputatus, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas.

• 1947 m. Ukmergės rinkimų apygardoje išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 

• Mirė 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR. Palaidotas Rasų kapinėse.

Kūrybos bruožai

Iš viso P. Cvirka yra parašęs daugiau nei 35 kūrinius. Jie pasižymi romantika, nuoširdumu ir grožiu. Autoriui buvo svarbu atnešti gerą nuotaiką į skaitytojų gyvenimą. 

Vėlesniuose P. Cvirkos tekstuose nebelieka įmantrumo ir puošnumo, specifinio santykio tarp veikėjų ir pasakotojo, kurie buvo būdingi pirmiesiems jo kūriniams. Tai P. Cvirkos kūrybą pavertė paprasta, tačiau kartu ir subtilia. 

Sovietinio laikotarpio kūryba yra propagandinio pobūdžio, dėl ko dažnai yra vertinama kontraversiškai. Šiuose tekstuose gausu konteksto, detalių, aprašymų.