Pranė Dundulienė

„Kūčios patiekalas buvo skirtas prosenių vėlėms vaišinti. Žmonės tikėjo, jog mirusiųjų vėlės nenutraukiančios ryšių su gyvaisiais, per šventes ateinančios vaišintis į savo namus.“

Pranė Dundulienė-Stukėnaitė (1910 – 1991) – Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Autorės tyrinėjimų sritys – žemdirbystė ir jos įrankiai, dvasinė kultūra, tikėjimai, papročiai, mitai, simboliai. Etninę kultūrą nagrinėjo kaip vientisą tautos kultūrą. Susipažinkite su P. Dundulienės įžvalgomis jos knygose: „Lietuvos kalendoriniai ir agrariniai papročiai“, „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“, „Pagonybė Lietuvoje. Moteriškosios dievybės“.

Biografija

• Gimė 1910 m. vasario 12 d. Pilypuose, Švenčionių apskrityje, neturtingų valstiečių šeimoje.

• 1935 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją.

• 1938 m. baigė etnologiją Vilniaus universitete. 

• 1938–1940 m. dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, 1940–1950 m. Etnologijos instituto (vėliau Lietuvos istorijos institutas) mokslinė darbuotoja.

• Nuo 1944 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1971 m. profesorė.

• 1969 m. istorijos mokslų daktarė.

• Mirė 1991 m. vasario 27 d. Vilniuje.

Kūrybos bruožai

P. Dundulienės etnografinė veikla buvo tarsi tylus priešinimasis sovietmečiui – autorė rinko, fotografavo, aprašė ir kitais būdais amžino lietuvių liaudies palikimą, nykstantį dėl griaunančios valdžios politikos. Profesorė vadovavo studentų ekspedicijoms, jų metu jaunuosius protus pažindino su lietuvių valstiečių ir dvaro ūkine žemdirbiškaja bei dvasine kultūra. Per savo mokslinę karjerą P. Dundulienė parašė daugiau nei 500 straipsnių ir parengė 18 monografijų. Nors kai kurios jos išvados šiandien vertinamos skeptiškai, profesorė užtikrintai paliko svarbią žymę Lietuvos istorijos, mitologijos, papročių ir etnografijos tyrimuose.