Alfred Adler

„Vieninteliai normalūs žmonės yra tie, kurių gerai nepažįsti.“


Alfred Adler (g. 1870) – austrų gydytojas ir psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, padaręs reikšmingą poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai. Knyga „Žmogaus pažinimas“ pristato pagrindines Adler darbų temas, tokias kaip vaikas ir visuomenė, subjektyvus pasaulio suvokimas, nerealumo aspektai, charakterio bruožai bei raiška, jausmai ir emocijos.

Alfred Adler

11,00€

Turime sandėlyje

Išparduota

Alfred Adler

Išparduota

2 prekės

Biografija

  • Gimė 1870 m. vasario 7 d. Vienoje, Austrijoje. Būdamas mažas vaikas sirgo rachitu, kuris neleido vaikščioti iki 2 metų, o būdamas ketverių metų, susirgo plaučių uždegimu.

  • Dėl vaikystėje patirtų sveikatos problemų Adleris nusprendė tapti gydytoju. 1895 m. baigęs Vienos universitetą ir įgijęs medicinos diplomą, jis pradėjo savo oftalmologo karjerą, o vėliau perėjo į bendrąją praktiką.

  • Vėliau A. Alder savo interesus nukreipė į psichiatrijos sritį. 1902 m. Sigmund Freud pakvietė jį prisijungti prie psichoanalitinės diskusijų grupės. Ši grupė ilgainiui išaugo į Vienos psichoanalitinę draugiją.

  • Kurį laiką dirbęs grupės prezidentu, Adler iš dalies pasitraukė dėl nesutarimų su kai kuriomis S. Freud’o teorijomis ir sukūrė savo minties mokyklą. 1912 m. įkūrė Individualiosios psichologijos draugiją.

  • Nors Adler buvo priėmęs krikščionybę, dėl jo žydiškos kilmės 1930-aisiais naciai uždarė jo klinikas. Tuomet jis emigravo į JAV, kur ėjo profesoriaus pareigas Long Ailendo medicinos koledže. 1937 m. Adler išvyko į paskaitų turą ir 1937 m. gegužės 28 d. Aberdyne, Škotijoje, patyrė mirtiną širdies smūgį. Jo šeima prarado kremuotų palaikų pėdsaką netrukus po jo mirties, o pelenai buvo pamesti, kol 2007 m. buvo aptikti krematoriume Edinburge, Škotijoje. 2011 m., praėjus 74 metams po jo mirties, žymaus psichiatro pelenai buvo grąžinti į Vieną, Austriją.



Kūrybos bruožai

Knygoje „Žmogaus pažinimas“ Adler teigė, kad visi žmonės yra unikalios būtybės, kurias galima suprasti tik įvertinus mūsų nesąmoningą motyvaciją dėl reikšmingumo, kompetencijos, priklausymo ir ryšio su žmonėmis ir pasauliu. Gyvenimo būdas yra idiografinis, nesąmoningas planas, priklausantis nuo žmonių suvokimo ir ryšių su kitais.