Antanas Vienuolis

„Lavinkimės pasisekimo laukimo mene.”

Antanas Vienuolis (tikroji pavardė Žukauskas; 1882-1957) – Lietuvos farmacininkas, visuomenininkas, rašytojas prozininkas, dramaturgas, muziejininkas. Jis buvo vienas žymiausių realistinių prozininkų ir itin produktyvus rašytojas, palikęs gausų tekstinį paveldą. A. Vienuolio bibliografijoje yra tokie kūriniai kaip „Viešnia iš šiaurės“, „Amžinasis smuikininkas“, „Samdinė Elena“, „Iš mano atsiminimų“.

Biografija

• Gimė 1882 m. balandžio 7 d. Užuožeriuose, Anykščių valsčiuje. Tėvai Julijonas Žukauskas ir Rozalija Baranauskaitė buvo valstiečiai. Antanas buvo jauniausias vaikas ir vienintelis sūnus šeimoje, turėjo 5 vyresnes seseris. Antano šeima gyveno gana gerai, turėjo 25 ha žemės.

• 1894 m. Antanas persikėlė gyventi į Užupiečius. Ten lankė Anykščių mokyklą. Joje visi dalykai buvo dėstomi rusų kalba. Antanas mokykloje buvo pavyzdingas mokinys.

• 1895 m. persikėlė į Liepoją. Ten mokėsi Liepojos gimnazijoje ir susipažino su žymiu lietuvių rašytoju Jonu Biliūnu.

• 1899 m. baigė Liepojos gimnaziją.

• 1900 m. išvyko į Maskvą ir ten dirbo mokiniu vaistinėje, nes atsisakė stoti į kunigų seminariją ir prarado tėvų paramą.

• 1903-1907 m. išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus dirbo Vladikavkazo, Kaliazino, Železnovodsko, Tbilisio vaistinėse.

• 1907-1918 m. gyveno daugiausia Maskvoje. Maskvos universitete studijavo farmaciją ir klausė literatūros paskaitų.

• 1910 m. įgijo provizoriaus laipsnį.

• Per I pasaulinį karą dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje. Bendradarbiavo leidiniuose „Vaivorykštė“, „Vilniaus žinios“, „Aušrinė“.

• 1919-1920 m. gyveno Kaune.

• 1920 m. redagavo žurnalą „Veja“.

• 1922 m. apsigyveno Anykščiuose ir iki 1944 m. dirbo savo vaistinėje.

• 1944-1945 m. mokytojavo Anykščių gimnazijoje.

• 1945-1957 m. Antano Baranausko memorialinio muziejaus direktorius.

• 1947-1957 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

• Mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Anykščiuose nuo ūmios vainikinių arterijų trombozės. Jis buvo palaidotas kieme šalia savo namų.

Kūrybos bruožai

Vienuolis buvo itin produktyvus rašytojas. Jo apsakymuose reikšmingi yra realistiški gamtos peizažai. Jie itin kūrybiški, kupini palyginimų ir vaizdingų posakių. Gamta tiesiogiai susijusi su personažais. Ji gali nulemti arba atspindėti veikėjų emocines būsenas.

Vienuolį galima vadinti humanistu. Autorius savo tekstuose nagrinėjo politines bei socialines negeroves. Jis kritiškai žiūrėjo į žiaurumą, susvetimėjimą, išnaudojimą. 

Kitas Vienuolio vardas – realizmo klasikas. Rašytojas mėgo vaizduoti psichologinius personažų portretus. Vienuolio prozoje veikėjai giliai apmąsto savo lemtį ir elgesį. Veiksmas vyksta kasdienėje namų aplinkoje. Per šią buitinę prizmę Vienuolis analizuoja vidinius žmonių išgyvenimus. Jo veikėjai pasižymi jausmų ir minčių gausa, psichinių ir dvasinių būsenų įvairove.