Arvydas Šliogeris

„Kūryba irgi naikinimas ir netgi pats nihilistiškiausias. Jeigu man tektų rinktis bulvę arba Veneciją, nedvejodamas pasirinkčiau bulvę.”

Marijus Arvydas Šliogeris (1944 – 2019) – Lietuvos filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas. Pora jo kūrybos pavyzdžių: „Transcendencijos tyla“, „Daiktas ir menas“. Taip pat A. Šliogeris išvertė Georgo Hėgelio, Karlo Poperio, Martino Haidegerio, Artūro Šopenhauerio, Frydricho Nyčės, Hanos Arent, Albero Kamiu, Karlo Markso veikalų.

Biografija

• Gimė 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje, mokytojų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų ir vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakraštyje, turėjo smulkų ūkį, augino gyvulius.

• Aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 

• 1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete.

• 1970 m. ėmė dirbti Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 1973–2012 m. ten dėstė filosofiją, 1979 m. tapo docentu. 

• 1987 m. tapo filosofijos mokslų daktaru.

• 1990 m. tapo vienas Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 

• 2003–2012 m. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjas, nuo 2012 m. profesorius emeritas.

• Nuo 2007 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (filosofija).

• Mirė 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje.

Kūrybos bruožai

A. Šliogeris, vienas produktyviausių Lietuvos filosofų, yra žinomas dėl galingos filosofinės įžvalgos, gelminių filosofijos principų apmąstymo ir paradoksų naudojimo. Jo kalbinė raiška yra virtuoziška, autentiška ir drauge puoselėjanti pagarbą tradicijai. Jis sugebėjo kūrybingai įtraukti didžiųjų Vakarų mąstytojų idėjas į savo filosofavimo lauką, tuo pat išsaugodamas savo individualumą. Maža to, jis sujungia kasdieninės patirties refleksiją su pamatinių Vakarų filosofijos tekstų nagrinėjimu.

A. Šliogerio filosofijos temos apima esmę ir nieką, jusliškumą ir antjusliškumą, matymą ir mąstymą, kalbos prigimtį, santykį tarp jusliškai patiriamų objektų ir kalbėjimo sukurtos antjuslinės srities, meilę tėviškei, Vakarų filosofijos ir kultūros likimą, taip pat šiuolaikinės Vakarų visuomenės padėtį. Autorius ženkliai prisidėjo prie šiuolaikinės filosofinės lietuvių terminijos kūrimo ir lietuvių filosofų ugdymo bei aktyviai gynė lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninį statusą.