„Austė apžvelgia savo gyvenimą – ne taip, kaip gyvenimas apžvelgia, pamažu mus per save pertempdamas, bet taip, kaip Austė apžvelgia gyvenimą, pamažu mus per jį pertempdama – asmeninį ir universalųjį, sudėtą iš daugelio gyvenimų ir į vieną sulydytą, kad geriau galėtume pajusti mūsų, proto bokštų, svyravimus ir nuopolius arba kitas, kiekvienam, atro..