David Mitchell

„Mano gyvenimas tėra lašas beribiame vandenyne. Tačiau kas yra vandenynas, jei ne daugybė lašų?“

Davidas Stephenas Mitchellas (g. 1969) – anglų rašytojas, televizijos scenaristas. Parašė devynis romanus, iš kurių du, tarp jų – „Debesų atlasas“ (2004), buvo įtraukti į trumpąjį „Man Booker“ premijos sąrašą. Kitas populiarus D. Mitchello kūrinys – „Prižiūrėtojas“. Autorius taip pat rašo straipsnius keliems laikraščiams, ypač „The Guardian“, ir išvertė knygų apie autizmą iš japonų į anglų kalbą.

Biografija

• Gimė 1969 m. sausio 12 d. Sautporte, Lankašyre (dabar Mersisaidas), Anglijoje, o užaugo Malverne, Vusteršyre. Mokėsi Kento universitete, kur įgijo anglų ir amerikiečių literatūros magistro laipsnį bei lyginamosios literatūros magistro laipsnį.

• Metus gyveno Sicilijoje, paskui persikėlė į Hirošimą (Japonija), kur aštuonerius metus dėstė anglų kalbą technikos studentams, o paskui grįžo į Angliją, kur galėjo gyventi iš rašytojo uždarbio ir išlaikyti nėščią žmoną.

• Pirmojo romano „Ghostwritten“ (1999) veiksmas vyksta įvairiose vietovėse – nuo Okinavos Japonijoje iki Mongolijos ir iki prieškario Niujorko, o devyni pasakotojai atskleidžia istorijas, kurios susipina ir susikerta tarpusavyje. Šis romanas laimėjo Johno Llewellyno Rhyso premiją (už geriausią britų literatūros kūrinį, parašytą jaunesnio nei 35 metų autoriaus) ir buvo įtrauktas į trumpąjį „Guardian First Book Award“ sąrašą. Du vėlesni D. Mitchello romanai – „Number9dream“ (2001) ir „Debesų atlasas“ (2004) – buvo įtraukti į trumpąjį „Man Booker“ premijos sąrašą. 2003 m. D. Mitchellas buvo išrinktas į „Granta“ geriausių jaunųjų britų novelistų sąrašą. 2007 m. žurnalas „Time“ įtraukė jį į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

• 2012 m. pagal jo metafikcinį romaną „Debesų atlasas“ sukurtas vaidybinis filmas. 2013 m. pagal vieną iš „Number9dream“ segmentų buvo sukurtas BAFTA nominuotas trumpametražis filmas „The Voorman Problem“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Martinas Freemanas. Pasirodžius „Debesų atlaso“ ekranizacijai, D. Mitchellas pradėjo dirbti scenaristu kartu su Lana Wachowski (viena iš trijų „Debesų atlaso“ režisierių). 2015 m. D. Mitchellas prisidėjo prie romaną ekranizavusių Wachowskių „Netflix“ serialo „Sense8“ antrojo sezono siužetų kūrimo ir scenų rašymo, o kartu su Aleksandru Hemonu parašė serialo finalą. 2015 m. D. Mitchellas pasirašė sutartį rašyti trečiąjį serialo sezoną, kol „Netflix“ neatšaukė serialo.

• Šeštasis D. Mitchello romanas „The Bone Clocks“ buvo išleistas 2014 m. rugsėjo 2 d. Interviu laikraščiui „The Spectator“ D. Mitchellas sakė, kad romane yra „truputis fantastiškumo“ ir jis yra apie „dalykus tarp gyvenimo ir mirties“.

• Devintąjį D. Mitchello romaną „Utopia Avenue“ leidykla „Hodder & Stoughton“ išleido 2020 m. liepos 14 d. „Utopia Avenue“ pasakoja „nesumeluotą istoriją“ apie to paties pavadinimo britų grupę, atsiradusią 1967 m. Londono psichodelinėje scenoje, kurios „priešakyje buvo folkdainininkė Elf Holloway, gitaros pusdievis Jasperas de Zoetas ir bliuzo bosistas Deanas Mossas“, teigė leidykla „Sceptre“.

Kūrybos bruožai

D. Mitchello kūriniuose dažnai naudojami keli pasakojimai, kintančios perspektyvos ir sudėtingos struktūros, kuriose susipina skirtingi laiko tarpsniai, veikėjai bei siužetinės linijos. D. Mitchello kūryba pasižymi universalumu ir gebėjimu sklandžiai jungti įvairius žanrus, tokius kaip istorinė fantastika, mokslinė fantastika ir postmodernizmas.

Vienas iš išskirtinių D. Mitchello rašymo aspektų – tarpusavyje susiję pasakojimai, leidžiantys plačiau nagrinėti idėjas ir išsamiau vaizduoti jo kuriamą pasaulį. Šią techniką galima pamatyti kritikų pripažinimą pelniusiame romane „Debesų atlasas“, kuriame šeši skirtingi pasakojimai, apimantys skirtingus laikotarpius ir žanrus, yra įmantriai sujungti, taip sukuriant platesnį žmogiškųjų patirčių gobeleną.

Dar vienas ryškus autoriaus stiliaus elementas – jo gebėjimas perimti skirtingus balsus ir rašymo technikas, kad jie atitiktų konkretų pasakojimą bei kiekvienos istorijos aplinką. D. Mitchellas garsėja kruopščiu dėmesiu detalėms ir gebėjimu sukurti autentiškus bei įtikinamus savo personažų balsus, nesvarbu, ar jie kilę iš skirtingų istorinių laikotarpių, ar iš skirtingų kultūrų. Šis gebėjimas prisitaikyti leidžia D. Mitchellui kurti įvairius ir gyvybingus pasaulius, ypač įtraukiančius.

D. Mitchello proza apibūdinama kaip lyriška ir sugestyvi. Jis daug dėmesio skiria kalbai ir vaizdams, pasitelkdamas ryškius aprašymus, kad sukurtų turtingą skaitymo patirtį. Jo kūryba garsėja intelektualiniu gilumu ir filosofinių, istorinių bei visuomeninių temų nagrinėjimu, autorius dažnai meta iššūkį įprastiems pasakojimams ir analizuoja sudėtingas idėjas.