Eugenija Šimkūnaitė

„Raudonėlius, čiobrelius, laukines našlaites, jaunas bruknių šakutes, ramunių šakelę – tai vis traukia, kad sudargus, ar, dieve gink, plaučių uždegimas neprisimestų.“

Eugenija Šimkūnaitė (1920 – 1996) – Lietuvos vaistininkė, žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė. Žmonės ją vadino žiniuone, o draugai praminė Lietuvos ragana. Išties – nėra kito asmens, taip puikiai pažinusio Lietuvos gamtą. Daugiau apie E. Šimkūnaitę skaitykite knygoje „Eugenija Šimkūnaitė - Lietuvos legenda”.

Biografija

• Gimė 1920 m. kovo 11 d. Novorosijske, Krasnodaro krašte. Tėvas – vaistininkas Pranas Šimkūnas, motina – medicinos sesuo Olga Lebedeva-Šimkūnienė. 

• 1922 m. su šeima grįžo į Lietuvą, Tauragnuose tėvas įkūrė vaistinę.

• Baigusi Tauragnų pradžios mokyklą įstojo į Utenos gimnaziją.

• 1937 m. Vytauto Didžiojo universitete ėmė studijuoti farmaciją. 

• 1941 m. ėmė dirbti Kauno, Tauragnų vaistinėse, o 1942 m. – asistente Vilniaus universiteto farmakognostiniame sode. 

• 1943 m. baigė universitetą.

• 1945 m. Vilniaus 1-osios farmacijos ligoninės vaistinės vedėja.

• 1947 m. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. farmacijos valdyboje prekybos skyriaus inspektorė, po to – paruošų skyriaus vedėja.

• 1949 m. atvyko į Kauną ir dirbo Kauno botanikos sode jaunesniąja moksline bendradarbe, rengė disertaciją. 

• 1950 m. grįžo į Vilnių ir Mokslų akademijos Biologijos institute tęsė mokslinį darbą.

• 1952 m. Mokslų akademijos Biologijos instituto taryboje apgynė biologijos mokslų kandidatės disertaciją. 

• 1955 m. išvyko į Kazachstaną dirbti Visasąjunginio vaistinių augalų ūkio „Darmina“ padalinio stoties direktore. 

• 1957 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsidarbino vyr. farmacijos valdyboje vyr. inspektore vaistažolių paruošoms. 1969 m., įkūrus atskirą vaistažolių skyrių, paskirta jo viršininke. 1968 m. suteikta aukščiausia provizorės – farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija.

• 1975 m., siekdama atsiduoti vien moksliniam darbui, išėjo į pensiją.

• 1993 m. Lietuvos mokslo taryba suteikė habilituotos gamtos mokslų daktarės mokslinį laipsnį.

• Mirė 1996 m. sausio 27 d. Vilniuje. Palaidota Tauragnuose.

Kūrybos bruožai

E. Šimkūnaitė buvo itin susidomėjusi tradicine medicina. Ji teikė patarimus tūkstančiams žmonių, besikreipusių į ją dėl įvairių ligų gydymo žolelėmis ir sveiko gyvenimo būdo. Mokslininkė mėgo užrašyti savo patarimus ir net išleido kelias knygas, kuriose dalijasi savo žiniomis. Jos tekstai žavi gyvybingu ir lengvai suprantamu stiliumi. Puikus pavyzdys - Sveiko gyvenimo paslaptys.