F. Scott Fitzgerald

„Asmenybė – tai nenutrūkstama sėkmingų gestų seka.“

Francis Scottas Key Fitzgeraldas (1896–1940) – amerikiečių rašytojas, eseistas ir apsakymų kūrėjas. Jis labiausiai žinomas dėl romanų, kuriuose vaizduojama Džiazo epochos prabanga ir perteklius – šį terminą jis išpopuliarino apsakymų rinkinyje „Džiazo epochos pasakojimai“. Per savo gyvenimą jis išleido 4 romanus, 4 apsakymų rinkinius ir 164 apsakymus. Bene žymiausias autoriaus kūrinys – „Didysis Getsbis“. Nors XX a. trečiajame dešimtmetyje F. S. Fitzgeraldas sulaukė laikinos sėkmės ir turtų, kritikų pripažinimą pelnė tik po mirties ir dabar yra laikomas vienu didžiausių XX a. amerikiečių rašytojų.

Biografija

• Gimė 1896 m. rugsėjo 24 d. viduriniosios klasės šeimoje Sent Paule, Minesotoje. Daugiausia augo Niujorko valstijoje. 

• Mokėsi Prinstono universitete, kur susidraugavo su būsimuoju literatūros kritiku Edmundu Vilsonu. 

• Dėl nepavykusių romantiškų santykių su Čikagos visuomenininke Ginevra King 1917 m. metė mokslus ir įstojo į Jungtinių Valstijų kariuomenę Pirmojo pasaulinio karo metais. Būdamas Alabamoje susipažino su Zelda Sayre, pietų debiutante, priklausiusia išskirtiniam Montgomerio kaimo klubo sluoksniui. Nors iš pradžių ji atmetė F. S. Fitzgeraldo pasiūlymą tuoktis dėl finansinių perspektyvų stokos, Zelda sutiko už jo ištekėti po to, kai jis išleido komerciškai sėkmingą knygą „Šioje rojaus pusėje“ (angl. „This Side of Paradise“, 1920). Šis romanas tapo kultūrine sensacija ir įtvirtino F. S. Fitzgeraldo, kaip vieno iš iškiliausių to dešimtmečio rašytojų, reputaciją.

• Antrasis romanas „Gražioji ir prakeiktoji“ (angl. „The Beautiful and Damned“, 1922) jį dar labiau išstūmė į kultūros elitą. Siekdamas išlaikyti pasiturintį gyvenimo būdą, jis rašė daugybę istorijų populiariems žurnalams, tokiems kaip „The Saturday Evening Post“, „Collier's Weekly“ ir „Esquire“. Šiuo laikotarpiu F. S. Fitzgeraldas dažnai lankėsi Europoje, kur susidraugavo su modernistinės pakraipos rašytojais ir menininkais, priklausančiais „prarastosios kartos“ išeivių bendruomenei, įskaitant Ernestą Hemingvėjų. 

• Trečiasis jo romanas „Didysis Getsbis“ (angl. „The Great Gatsby“, 1925) sulaukė iš esmės palankių atsiliepimų, tačiau patyrė komercinę nesėkmę – per pirmuosius metus jo buvo parduota mažiau nei 23 000 egzempliorių. Nepaisant nesėkmingo debiuto, kai kurie literatūros kritikai „Didįjį Getsbį“ dabar vadina didžiuoju amerikiečių romanu. 

• Pablogėjus žmonos psichinei sveikatai ir ją paguldžius į psichiatrijos institutą dėl šizofrenijos, F. S. Fitzgeraldas baigė rašyti paskutinį savo romaną „Švelni naktis“ (angl. „Tender Is the Night“, 1934).

• Dėl Didžiosios depresijos laikotarpiu mažėjančio kūrinių populiarumo F. S. Fitzgeraldas susidūrė su finansiniais sunkumais ir persikėlė į Holivudą, kur pradėjo nesėkmingą scenaristo karjerą. Holivude jis gyveno kartu su žurnaliste Sheilah Graham, paskutine savo drauge prieš mirtį. 

• Ilgai kovojęs su alkoholizmu, jis tapo blaivus ir mirė nuo širdies smūgio 1940 m., būdamas 44 metų. Po F. S. Fitzgeraldo mirties jo draugas Edmundas Wilsonas suredagavo ir išleido nebaigtą penktąjį romaną „Paskutinis magnatas“ (angl. „The Last Tycoon“, 1941). 1993 m. buvo išleistas naujas leidimas, pavadintas „Paskutinio magnato meilė“ (angl. „The Love of the Last Tycoon“), kurį redagavo Matthew J. Bruccoli.

Kūrybos bruožai

F. S. Fitzgeraldo proza išskirtinė savo elegancija ir rafinuotumu, taip pat gebėjimu perteikti Džiazo epochos spindesį bei perteklių. F. S. Fitzgeraldo stilius yra ypatingas simbolizmo ir metaforų naudojimu. Šias literatūrines priemones jis pasitelkia, siekdamas sukurti veikėjų ir jų išgyvenimų gilumo bei sudėtingumo pojūtį.

Be to, F. S. Fitzgeraldo tekstams būdingas dėmesys detalėms ir gebėjimas sukelti laiko bei vietos pojūtį. Jis garsėja gyvais žmonių, vietų ir įvykių aprašymais, padedančiais skaitytojus perkelti į jo istorijose kuriamus pasaulius. Jo kūryba tebėra šlovinama dėl nesenstančio grožio ir neblėstančio aktualumo.