Faustina Kovalska

„Nei malonės, nei apreiškimai, nei nuostabos, nei jokios jai [sielai] duotos dovanos nedaro jos tobulos, tik vidinė mano sielos vienybė su Dievu. […] Mano šventumą ir tobulumą sudaro glaudi mano valios vienybė su Dievo valia.”

Marija Faustyna Kowalska, (g. Helena Kowalska; 1905 – 1938) – lenkų katalikų vienuolė ir mistikė. Jai buvo apsireiškęs Jėzus Kristus – šis įvykis pelnė jai Dievo Gailestingumo sekretorės titulą. F. Kowalska rašė dienoraštį – kviečiame skaityti knygą „Dienoraštis. Dievo gailestingumas mano sieloje”.

Biografija

• Gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. Glogovce, Lenkijoje, neturtingoje, bet religingoje valstiečių šeimoje, trečia iš dešimties vaikų. Ji buvo pakrikštyta Helenos vardu. Nuo pat mažens ji išsiskyrė meile maldai, darbui, paklusnumu, taip pat jautrumu vargšams. Būdama septynerių metų ji jau pajuto pirmuosius religinio pašaukimo dvelksmus. Būdama devynerių metų Helena priėmė pirmąją šventąją Komuniją – tai buvo labai gilus momentas, kai ji suvokė Dieviškojo Svečio buvimą savo sieloje. Mokyklą ji lankė tik tris semestrus. Baigusi ją norėjo stoti į vienuolyną, bet tėvai jai neleido. Būdama pilnametė, sulaukusi 16 metų, Helena paliko namus ir išvyko dirbti namų tvarkytoja į Aleksandrovą, Lodi ir Ostróweką, kad turėtų lėšų pragyvenimui ir padėtų tėvams.

• Helena niekada neprarado religinio pašaukimo troškimo. Per kenčiančio Kristaus viziją sulaukusi ženklo, 1925 m. rugpjūčio 1 d. ji įstojo į Gailestingumo Motinos seserų kongregaciją ir pasivadino Švenčiausiojo Sakramento seserimi Marija Faustyna. Kongregacijoje ji gyveno trylika metų keliuose vienuolyno namuose. Kurį laiką praleido Krokuvoje, Plocke ir Vilniuje, kur dirbo virėja, sodininke.

• Išoriškai niekas neatskleidė jos turtingo mistinio vidinio gyvenimo. Ji uoliai atlikdavo savo užduotis ir ištikimai laikėsi religinio gyvenimo taisyklių. Ji buvo susikaupusi ir kartu labai natūrali, rami, kupina gerumo ir nesuinteresuotos meilės artimui. Nors jos gyvenimas iš pažiūros buvo monotoniškas ir nuobodus, ji savyje slėpė nepaprastą vienybę su Dievu. Sesuo Faustyna buvo ištikima Bažnyčios, kurią mylėjo kaip Motiną ir mistinį Jėzaus Kristaus Kūną, duktė. Suvokdama savo vaidmenį Bažnyčioje, ji bendradarbiavo su Dievo gailestingumu gelbėdama pasiklydusias sielas. Konkrečiu Viešpaties Jėzaus prašymu ir sekdama jo pavyzdžiu, ji paaukojo savo gyvenimą būtent šiam tikslui. Dvasiniame gyvenime ji taip pat išsiskyrė meile Eucharistijai ir giliu pamaldumu Gailestingumo Motinai.

• Tuberkuliozės ir nesuskaičiuojamų kančių, kurias priėmė kaip savanorišką auką už nusidėjėlius, nualinta sesuo Marija Faustyna mirė 1938 m. spalio 5 d. Krokuvoje, sulaukusi vos 33 metų, garsėjusi dvasine branda ir mistine vienybe su Dievu. Jos gyvenimo šventumo reputacija augo, kaip ir Dievo Gailestingumo kultas bei jos užtarimu iš Dievo gautos malonės. 1965-1967 m. Krokuvoje pradėtas jos gyvenimo ir herojiškų dorybių tyrimo procesas, o 1968 m. Romoje – beatifikacijos procesas. Pastarasis baigėsi 1992 m. gruodžio mėn.

Kūrybos bruožai

F. Kowalskos rašymo stilius – giliai dvasingas, introspekcinis ir kupinas atsidavimo jausmo. Būdama lenkų vienuolė ir mistikė, ji labiausiai išgarsėjo savo Dievo Gailestingumo apreiškimais ir raštais. Šventosios Faustinos raštai kyla iš jos stipraus religinio tikėjimo ir gilių dvasinių išgyvenimų. Jos žodžiai skverbiasi į sielos gelmes, ji siekia ištirti ir suprasti Dievo gailestingumo, dieviškosios meilės ir atpirkimo paslaptis. Jos kūryba atspindi jos asmeninę kelionę ir intymų ryšį, kurį ji palaikė su Dievu. Jos proza skamba kontempliatyviu tonu, kviečiančiu skaitytojus apmąstyti savo dvasinį gyvenimą ir priimti Dievo gailestingumo ir atleidimo žinią. Savo raštais ji skatina skaitytojus giliau suprasti savo tikėjimą ir ugdyti karštą pamaldumą Dievo Gailestingumui.