George Sand

„Gerai saugok savyje tą lobį – gerumą. Žinok, kaip duoti be dvejonių, kaip prarasti be apgailestavimo, kaip įsigyti be piktumo.“

Amantine Lucile Aurore Dupin de Francueil (1804 – 1876), geriausiai žinoma slapyvardžiu George Sand – prancūzų rašytoja, memuaristė ir žurnalistė. Gyvenimo metais buvo viena populiariausių rašytojų Europoje, Anglijoje XVIII a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje buvo žinomesnė už Viktorą Hugo ar Honoré de Balzacą. George Sand pripažįstama kaip viena ryškiausių Europos romantizmo epochos rašytojų, greta 70 romanų parašiusi daugiau kaip 50 tomų įvairių kūrinių, tarp jų pasakų, pjesių ir politinių tekstų. Ypač vertas dėmesio jos kūrinys – „Mažoji Fadetė“

George Sand

1,73€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

1 prekės

Biografija

Gimė 1804 m. liepos 1 d. Ji užaugo savo močiutės sodyboje. Čia ji labai pamilo ir perprato kaimą, kuris tapo daugumos jos kūrinių pagrindu. 1817 m. ji išsiųsta į vienuolyną Paryžiuje, kur įgijo mistinio užsidegimo, kuris, nors netrukus ir atslūgo, paliko ryškų pėdsaką jos gyvenime.

1822 m. ištekėjo už Kazimiero Dudevanto. Pirmieji santuokos metai buvo pakankamai laimingi, tačiau netrukus Aurora pavargo nuo savo geranoriško, bet šiek tiek nejautraus vyro ir paguodos ieškojo iš pradžių platoniškoje draugystėje su jaunu magistratu, o vėliau – aistringame romane su kaimynu. 1831 m. sausį ji išvyko į Paryžių, kur rado gerą draugą Henri de Latouche'ą, laikraščio „Le Figaro“ direktorių, kuris priėmė kai kuriuos jos straipsnius, juos ji rašė kartu su Jules Sandeau slapyvardžiu Jules Sand. 1832 m. romanui „Indiana“, kuriame J. Sandeau nedalyvavo, Aurora pasirinko naują slapyvardį – George Sand. Šis romanas, iškart atnešęs jai šlovę, yra aistringas protestas prieš socialines konvencijas, kurios žmoną prie vyro pririša prieš jos valią, ir apologija herojei, kuri palieka nelaimingą santuoką ir randa meilę. Vėlesniuose romanuose „Valentinas“ (1832) ir „Lélia“ (1833) šis idealas išplečiamas į socialinių ir klasinių santykių sritį. „Valentinas“ yra pirmasis iš daugelio George Sand romanų, kurių herojus yra valstietis arba darbininkas.

Tuo tarpu jos meilužių sąrašas vis didėjo; galiausiai į jį, be kitų, pateko Prosperas Mérimée, Alfredas de Musset ir Frédéricas Chopinas. Ji išliko atspari skeptiškoms Musset pažiūroms ir aristokratiškiems Chopino prietarams, o vyras, kurio pažiūras ji visiškai perėmė, filosofas Pierre'as Leroux, niekada nebuvo jos meilužis. Tačiau faktas lieka faktu, kad dauguma ankstyvųjų jos kūrinių, įskaitant „Lélia“, „Mauprat“ (1837), „Spiridion“ (1839) ir „Les Sept Cordes de la lyre“ (1840), rodo vieno ar kito vyro, su kuriuo ji bendravo, įtaką.

Ilgainiui tikrąją savo formą ji atrado romanuose, kurių pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo visą gyvenimą trukusi meilė kaimui ir užuojauta vargšams. Romanuose „La Mare au diable“ (1846), „François le Champi“ (1848) ir „Mažoji Fadetė“ (1849) gerai pažįstama George Sand kūrybos tema – meilė, įveikianti konvencijų ir klasių kliūtis – vėl užėmė svarbią vietą jos gimtojo kaimo aplinkoje. Šios pasakos, ko gero, yra geriausi jos kūriniai. Vėliau ji sukūrė daugybę nepriekaištingos moralės ir konservatyvumo romanų ir pjesių. Tarp vėlesnių jos kūrinių – autobiografija „Histoire de ma vie“ (1854-55) ir „Contes d'une grand'mère“ (1873), pasakojimų rinkinys, kurį ji parašė savo anūkams.

Mirė 1876 m. birželio 8 d.

Kūrybos bruožai

George Sand kūryba pasižymi emociniu intensyvumu. Ji gilinasi į žmogaus jausmus, perteikdama sudėtingus meilės, troškimo ir kančios aspektus. Jos veikėjus valdo stiprios aistros, kurias ji vaizduoja su dideliu užsidegimu ir jautrumu. George Sand prozoje gausu aprašomojo pobūdžio detalių, nesvarbu, ar jos susijusios su gamtos pasauliu, ar su vidinėmis personažų mintimis ir jausmais. Ji žodžiais piešia ryškius paveikslus, atgaivindama aplinką ir veikėjus.

Autorė buvo socialinio teisingumo ir lygybės šalininkė, todėl jos kūriniuose gausu socialinių ir politinių komentarų. Ji nagrinėja tokias temas kaip lyčių vaidmenys, klasinis susiskaldymas ir darbininkų klasės kova. Rašydama ji siekė nušviesti to meto visuomenės problemas. Nors George Sand savo kūriniuose vaizdavo realaus gyvenimo situacijas ir socialines problemas, ji taip pat į pasakojimus įpynė idealizmo ir romantizmo elementų. Ji siekė įkvėpti skaitytojus savo geresnės visuomenės ir autentiškesnio gyvenimo būdo vizija.

Verta pabrėžti, kad George Sand garsėjo eksperimentais su pasakojimo technika. Pasakodama istorijas ji naudojo netradicines struktūras ir skirtingas perspektyvas. Šis novatoriškas požiūris į tekstą prisidėjo prie jos, kaip rašytojos, unikalaus balso.