Guzel Jachina

„Išmok su tuo gyventi, netgi atleisk.“

Guzel Jachina (g. 1977) – rusų rašytoja ir scenaristė, garsiojo romano „Zuleicha atmerkia akis“ autorė. Kūryboje autorė analizuoja sovietmečio paliktas traukas ir randus žmonių gyvenimuose. Ji įsitikinusi, kad rašymas ir kūryba šiomis temomis veikia kaip psichoterapija. Kiti žymūs autorės kūriniai: „Mano vaikai…“, „Traukinys į Samarkandą“.


-30% su kodu: ZAIBAS

Guzel Jachina

19,01€
27,15€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Išparduota

Guzel Jachina

Išparduota

Išparduota

Guzel Jachina

Išparduota

3 prekės

Biografija

  • Gimė 1977 m. birželio 1 d. Kazanėje, Rusijoje, gydytojos ir inžinieriaus šeimoje. Kadangi šeima priklauso totorių tautinei mažumai, namuose rašytoja kalbėjo totoriškai ir tik pradėjusi eiti į darželį išmoko rusų kalbą.

  • Būsimoji rašytoja studijavo Kazanės universiteto Užsienio kalbų fakultete, vėliau persikėlė gyventi į Maskvą, kur 2015 m. baigė Maskvos Kino mokyklą ir įgijo scenaristės išsilavinimą.

  • Ilgą laiką dirbo viešųjų ryšių ir reklamos srityje. Rašytojos karjerą pradėjo skelbdama tekstus „Neva“ ir „Oktiabr“ žurnaluose, o jos debiutinio romano pradžia buvo išspausdinta žurnale „Sibirskije ogni“. 

  • Rašytoją išgarsinęs romanas „Zuleicha atmerkia akis“ (liet. 2017 m.) buvo parašytas kaip filmo scenarijus – tai buvo diplominis Guzel Jachinos darbas Maskvos Kino mokykloje. Pelnęs prestižines „Didžiosios knygos“ ir „Jasnaja Polianos“ premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

  • Šiuo metu rašytoja su šeima gyvena niekuo neišsiskiriančiame daugiabutyje Maskvos priemiestyje. Namuose prie rašomojo stalo ir lentos ji dėlioja naujų kūrinių siužetus. 

  • Rašytoja išsaugojo totorišką tapatybę ir didžiuojasi vadinama rašytoja iš Kazanės, o ne iš Maskvos.


Kūrybos bruožai

Rašytoja atvirauja, kad ją ypatingai žavi trečiasis ir ketvirtasis XX a. dešimtmečiai Sovietų Sąjungoje. Anot jos, čia susiduria žmonių idealizmas ir skaudi gyvenimo tikrovė. Viena vertus, tikima ateitimi, tebėra gyvas revoliucinis idealizmas, kita vertus – šalyje netrūksta teroro, tragedijų, net genocido. Autorė romanuose samprotauja, ar tokiame žiauriame pasaulyje dar įmanomas gerumas ir laimė, iškelia tokias temas kaip baimė, viltis, žmogaus vertė ir jo dvasios tvirtybė didžiosios istorijos verpetuose.