Hans-Ulrich Rudel

„Nepaklusti įsakymui, žinau, neatleistina, bet ryžtas išgelbėti bendražygius stipresnis už pareigos jausmą.“

Hansas-Ulrichas Rudelis (1916 – 1982) – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių antžeminio puolimo lakūnas, pokario neonacių veikėjas. H. Rudelis – labiausiai apdovanotas vokiečių karo lakūnas, vienintelis įvertintas Riterio kryžiumi su aukso ąžuolo lapais, kardais ir deimantais, jo nuopelnas – 519 tankų, vieno karo laivo, vieno kreiserio, 70 desantinių laivų bei 150 artilerijos pabūklų sunaikinimas. Jis iškovojo devynias pergales ore ir sunaikino daugiau kaip 800 transporto priemonių. Jis atliko 2 530 antžeminio puolimo misijų tik Rytų fronte, dažniausiai skraidydamas su bombonešiu „Junkers Ju 87 Stuka“. Daugiau apie H. Rudelį skaitykite knygoje „Štukos pilotas. Karo dienoraštis”.

Biografija

• Gimė 1916 m. liepos 2 d. dvasininko šeimoje.

• Pirmojo pasaulinio karo metais, būdamas 17 metų, įstojo į Hitlerio jaunimo sparną, būdamas 25 metų tapo „Štukos“ pilotu, o 28-erių pasiekė pulkininko laipsnį. Daugiausia kariavo Rytų fronte, padėdamas Vokietijai kovoti su Sovietų Sąjunga. Jam priskiriami 2 530 antžeminių atakų skrydžių, kurių metu sunaikino daugiau kaip 800 transporto priemonių, įskaitant vieną sovietų karo laivą, 519 tankų, 70 desantinių laivų ir 150 artilerijos pabūklų. H. Rudelis buvo taip atsidavęs Hitlerio reikalui, kad net amputuota koja negalėjo sutrukdyti. Į tarnybą jis grįžo praėjus maždaug 45 dienoms po to, kai ją sudaužė priešo sviedinys. 

• Paskutinius gyvenimo metus praleido Pietų Amerikoje, rašė knygas, padėjo karo nusikaltimais apkaltintiems asmenims ir su pertraukomis grįždavo į Vokietiją, kad išsaugotų šios šalies pilietybę. Iki pat mirties, sulaukęs 66 metų, jis liko ištikimas nacių filosofijos šalininkas. Mirė 1982 m. gruodžio 18 d.

Kūrybos bruožai

H. Rudelis žinomas dėl memuarų knygos „Štukos pilotas“. Jo rašymo stilių šiame kūrinyje galima apibūdinti kaip paprastą, faktais paremtą ir sutelktą į jo, kaip kovinio piloto, patirtį Antrojo pasaulinio karo metais. H. Rudelio tekstams būdinga tai, kad jis daug dėmesio skiria misijų detalėms ir iššūkiams, su kuriais susidūrė, būdamas „Štukos“ pilotas. Jis gyvai ir dažnai šiurkščiai pasakoja apie karą iš oro, aprašo kovos intensyvumą, techninius skraidymo aspektus bei psichologinį krūvį, kurį patyrė jis ir jo bendražygiai. H. Rudelis rašo glaustai ir dalykiškai, daugiausia dėmesio skirdamas praktiniams misijų aspektams, o ne asmeniniams apmąstymams ar introspekcijai. Be to, H. Rudelio kūriniai perteikia patriotizmo ir atsidavimo savo tikslui jausmą. Jis pabrėžia nepalaužiamą ištikimybę Vokietijai ir įsipareigojimą kovoti už savo šalį.