Herkus Kunčius

„Dabar, kaip ir sovietiniame kolūkyje, pilna talentingų prisitaikėlių.“

Herkus Kunčius (g. 1965) – Lietuvos prozininkas, eseistas, dramaturgas, libretistas, PEN klubo narys, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvių ir Lenkų dialogo bei bendradarbiavimo Jerzy Giedroyco forumo valdybos narys. H. Kunčius yra pelnęs įvairių apdovanojimų. Jo kūrybos išversta į anglų, vokiečių, bulgarų, lenkų, rusų, švedų ir kitas kalbas. Bene populiariausi kūriniai: „Geležinė Stalino pirštinė”, „Kolūkio metraščiai“, „Lietuviškos apybraižos“.

Biografija

• Gimė 1965 m. balandžio 18 d. Vilniuje. Tėvai – dainininkai Anicetas Kunčius ir Aldona Mikšytė.

• 1990 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė meno istoriją bei teoriją.

• 1990–1994 m. dirbo kultūros bei meno žurnale „Krantai“.

• 1995–1999 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.

• 1996 m. debiutavo romanu „Ir dugnas visada priglaus“.

• Nuo 2000 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

• Nuo 2011 m. Lietuvių PEN centro prezidentas.

• Žmona – Sigutė Trimakaitė. 

Kūrybos bruožai

H. Kunčius 1996 m. debiutavo romanu „Ir dugnas visada priglaus“. Rašytojo proza pasižymi įžūliomis temomis ir fantasmagoriškomis idėjomis. Tekstai šokiruoja vaizdavimu. Fabula itin fragmentiška, sukurpta koliažo principu.

Lietuvos dramos teatruose pastatytos kelios H. Kunčiaus pjesės. Rašytojas yra įvertintas apdovanojimais įvairiuose dramaturgijos konkursuose. Pavyzdžiui, 1999 m. jam buvo įteiktas „Boriso Dauguviečio auskaras“.