Honoré de Balzac

„Menininkas yra didesnis už karalių: jo kūriniai veikia žmones ištisus šimtmečius, o karaliaus galia baigiasi su jo mirtimi.“

Honoré de Balzac (Onorė de Balzakas, o tikras vardas – Honoré Balssa) — prancūzų rašytojas, romanistas, vienas garsiausių realistinio romano meistrų Vakarų Europoje. Baigęs mokslus įvairiuose pensionuose, tėvų pageidavimu įstojo į Teisės fakultetą ir pradėjo dirbti klerku. Tačiau baigęs mokslus H. De Balzac nusprendė tapti literatu. Bene žymiausias jo kūrinys – „Tėvas Gorijo".

Biografija

Vaikystė ir studijų metai

• Gimė 1799 m. gegužės 20 d., Tūre, Prancūzijoje.

• Nuo 8 iki 14 metų H. de Balzac mokėsi Vendomo mokykloje Collège des Oratoriens.

• Napoleonui žlugus, jo šeima persikėlė iš Tūro į Paryžių, kur jis dar dvejus metus mokėsi mokykloje, o paskui trejus metus dirbo advokato raštininku. Tuo metu jis jau siekė literatūrinės karjeros, tačiau jam visiškai nepasisekė parašyti „Kromvelio“ (1819) ir kitų tragiškų pjesių. Tada jis pradėjo rašyti mistinių ir filosofinių samprotavimų kupinus romanus, o paskui ėmė kurti gotiškus, humoristinius, istorinius romanus. 

• Vėliau jis bandė daryti verslo karjerą kaip leidėjas ir spaustuvės savininkas, tačiau netrukus jį ištiko nelaimė. 1828 m. jis vos išsigelbėjo nuo bankroto ir liko skolingas daugiau kaip 60 000 frankų. Nuo tada jo gyvenimas buvo kupinas augančių skolų ir beveik nesibaigiančio triūso. 

Atsidavimas literatūrai ir gyvenimo pabaiga

• Du 1829 m. kūriniai atvedė H. de Balzac prie sėkmės slenksčio. 

• Nuo tada H. de Balzac daug laiko praleido Paryžiuje. Jis pradėjo lankytis garsiausiuose to meto Paryžiaus salonuose ir dėjo dvigubai daugiau pastangų, kad taptų ryškia visuomenės figūra. Daugeliui žmonių jis atrodė kupinas audringo gyvybingumo, kalbus, linksmas ir energingas, egoistiškas, patiklus ir pasipūtęs. Savo reikmėms jis perėmė senovinės kilmingos giminės, su kuria neturėjo jokių ryšių, herbą ir pasivadino garbės dalelyte de. Jis troško šlovės, turtų ir meilės, bet visų pirma suvokė savo genialumą. Tuo metu jis taip pat pradėjo užmegzti meilės romanus su gražuolėmis moterimis ar aristokratėmis, taip pradėdamas puikiai suprasti brandžias moteris, kas taip ryškiai atsiskleidžia jo romanuose.

• 1832 m. H. de Balzac susidraugavo su Eveline Hanska, lenkų grafiene, ištekėjusia už pagyvenusio ukrainiečių dvarininko. Ji, kaip ir daugybė kitų moterų, rašė H. de Balzac ir žavėjosi jo kūriniais. Jie sutarė susituokti, kai jos vyras mirė, todėl H. de Balzac toliau ją viliojo susirašinėdamas.

• 1832 – 1835 m. jis sukūrė daugiau kaip 20 kūrinių.

• Mirė 1850 m. rugpjūčio 18 d., Paryžiuje. 

Kūrybos bruožai

Kūrybinį kelią H. de Balzac pradėjo avantiūriniu ir istoriniu romanu, bet jau netrukus iš romantizmo ėmė šaipytis. Jis suprato, kad jo sritis — gyvenimo tikrovė. H. de Balzac vaizdavo anų laikų prancūzų gyvenimą, nieko nepridėdamas ir neidealizuodamas.

Jis sukūrė daugybę romanų ir apsakymų, bendrai vadinamų „žmogiškąja komedija“ (La Comédie humaine). Jis padėjo įtvirtinti tradicinę romano formą ir paprastai laikomas vienu didžiausių visų laikų rašytojų.