Šagrenės oda

Aš ir noriu gyventi nepaisydamas saiko! 

Pralošęs paskutinius skatikus Rafaelis de Valentenas jau ruošiasi pasitraukti iš šio pasaulio, kai netikėtai į jo rankas pakliūva galingas talismanas – senovinė laukinio asilo oda – šagrenė. Ji gali išpildyti kiekvieną norą, bet kaskart šiek tiek susitraukdama. Kai jos nebeliks – savininkas mirs. Rafaelio troškimas mėgautis šlove, prabanga ir kitais gyvenimo malonumais pernelyg stiprus, kad paisytų grėsmingo įspėjimo. Bet kaina, kurią turės už visa tai sumokėti, – mirtis... 

Šiurpiai įtaigus, laikui nepavaldžia klasika virtęs Honoré de Balzaco romanas apie žmogaus prigimties netobulumą, nukelia į pagundų kupiną XIX a. pradžios Paryžių, kur skurdas ir turtas, dorybė ir nuodėmė žengia greta.

Honoré de Balzac (1799–1850) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų, realizmo pradininkas literatūroje. Jo sukurti personažai daugiasluoksniai, prieštaringi, turintys privalumų ir trūkumų, todėl juose lengva atpažinti žmogui būdingas savybes. Prieš atiduodamas leidėjams „Šagrenės odą“ (1831), pats Honoré de Balzacas daug rašė apie savo kūrinį spaudoje, dalijosi ištraukomis, kas padėjo pasiekti didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir pasirodžiusi knyga iš karto tapo bestseleriu. O išlaikiusi laiko išbandymą – literatūros klasika.