Svetimas

Albert’o Camus romanas „Svetimas“ (1942) rašytojui pelnė pasaulinį pripažinimą. Pagrindinio veikėjo Merso santykis su supančiu pasauliu pažeidžia visuomenės taisykles ir paverčia jį „svetimu“. Tai knyga apie neįveikiamą individo vienatvę inertiško abejingumo, absurdo akivaizdoje.

„Svetimas“ yra vienas iš ryškiausių šio autoriaus kūrinių, kuriam būdinga egzistencializmo ir absurdo samplaika. Kūrinys kviečia skaitytoją į apmąstymus apie gyvenimo prasmę, vyraujančias visuomenės normas, moralę. Pagrindinis veikėjas nelinkęs paklusti nusistovėjusioms vertybėms bei normoms ir skatina nuolat klausti,  o kas gi iš tiesų yra „normalu“? Romanas labai paveikus, neabejojame, paliks gilų emocinį įspūdį ir pluoštą apmąstymų. 

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. 1957 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.