Musių valdovas

Jaunimui nuo 14 m.

Kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Kas žmogų daro žmogumi? Pritrenkianti filosofinė alegorija. Vienas įtaigiausių pasakojimų apie sielos tamsą.

Grupė berniukų po lėktuvo katastrofos patenka į negyvenamą salą. Juos vilioja laisvė. Galimybė gyventi be suaugusiųjų kontrolės. Visus jungia draugystė. Noras išsigelbėti. Baimė, neapykanta įveikia sveiką nuovoką. Saloje ima galioti vienintelė teisė. Stipresniojo. Pirmas pralietas kraujo lašas ištirpdo ribą tarp žmogaus ir žvėries. Tvarka žlunga. Paaiškėja, kokia visagalė yra valdžia.

Kai teroras įsisiautėja, viltis, kad visa tai bus nuotykis, ima atrodyti nereali. Dar labiau neįtikėtina atrodo galimybė išsigelbėti.

W. Goldingo literatūros kūrinyje pateikiama aštri įžvalga apie žmonių elgesį. Autorius tvirtina, kad žmogaus prigimtis, kai jis yra laisvas nuo visuomenės suvaržymų, atitraukia asmenis nuo sveiko proto į laukiniškumą. Pagrindiniai jo argumentai yra šie: žmonės iš prigimties yra laukiniai, juos skatina brutalumo ir viešpatavimo kitiems troškimas. Charakteristika, simbolizmas ir veikėjų raida - tai įvairios literatūrinės priemonės, kurias W. Goldingas naudoja „Musių valdove", kad parodytų, jog visi žmonės iš prigimties yra blogi.

William Golding (Viljamas Goldingas) (1911–1993 m.) – XX a. anglų romanistas. 1983 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Patyręs Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, tarnaudamas Britų karo laivyne, grįžo prie mokytojavimo ir rašymo. 1954 m. parašė pirmąjį filosofinį alegorinį romaną „Musių valdovas“, išgarsinusį jį visame pasaulyje. Kūrinys ne tik išverstas į daugybę pasaulio kalbų. Bet ir ekranizuotas.