Jurgis Kunčinas

„Mylėjau tave. Šildžiau tavo rankas, lanksčiau tavo pirštus, guldžiau tave ant savęs, kad greičiau sušiltum. Džiaugiausi kiekviena su tavimi praleista akimirka, taip, akimirka – jau tuomet vokiau, kad kiekviena, – iš kurgi vėliau būčiau viską taip gerai atsiminęs? Tokių žmonių kaip tu, Tūla, aš dar niekad nebuvau sutikęs – drovių, tarsi atsainių, bet be galo jautrių ir pažeidžiamų.“

Jurgis Kunčinas (1947 – 2002) – poetas, eseistas, vertėjas, prozininkas. Parašė literatūros kritikos, satyrų, radijo pjesių, kino scenarijų, publikuodavo esė laikraščiuose. Autoriaus kūriniai versti į anglų, rusų, lenkų, latvių, švedų, estų, baltarusių ir vokiečių kalbas. Garsiausias J. Kunčino romanas yra „Tūla“ (1993).

Biografija

• Gimė 1947 m. sausio 13 d. Alytuje.

• 1964 – 1968 m. studijavo vokiečių filologiją Vilniaus universitete. 

• 1968 m. pasirodė pirmoji jo publikacija.

• 1972 m. gavo „Nemuno“ žurnalo premiją už poeziją.

• Nuo 1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

• 1993 m. išleido žinomiausią savo romaną „Tūla“. Už jį tais pačiais metais skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą.

• 1994 m. gavo „Nemuno“ žurnalo premiją už prozą.

• Nuo 1995 m. PEN centro narys.

• 1996 m. gavo Alytaus miesto Kultūros premiją.

• 1996 m. gavo literatūrinę Vilniaus miesto premiją už novelių knygą „Laba diena, pone Enrike!“.

• Mirė 2002 m. gruodžio 13 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinių Rašytojų kalnelyje, šalia Ričardo Gavelio.

Kūrybos bruožai

J. Kunčinas suprantamai nagrinėja aktualias problemas. Jis tyrinėja XX a. pabaigos kasdienybės reiškinius: puolusių žmonių dalią, laisvą meilę, tautos bohemiškumą, maištavimą prieš visuomenės normas, antisovietines replikas. Rašytojas priverčia mąstyti. J. Kunčinas tarsi klausia, ar postmodernizmo epochoje dingsta vertybės ir vietoje jų įsigali sumaištis. Autoriaus tekstuose rasite ir autobiografiškumo, nes daugelis kūrinių parašyti pirmuoju asmeniu.