Juzefas Ignacas Kraševskis

„Būtent tikėjimas yra giliausiai į žmogaus sielą, jo dvasines reikmes, taigi ir sąmonę įsismelkiančių dalykų matas.“

Józef Ignacy Kraszewski (1812–1887) – lenkų rašytojas, leidėjas, istorikas, žurnalistas, mokslininkas, dailininkas ir rašytojas, sukūręs daugiau kaip 200 romanų, 150 novelių, apsakymų bei meno recenzijų. Jis – produktyviausias rašytojas lenkų literatūros istorijoje. Susipažinkite su J. I. Kraševskio kūryba: „Lietuva. Senovės istorija, teisė, kalba, tikėjimas, papročiai, dainos, priežodžiai, padavimai ir t.t.“, „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. III tomas“, „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750 metų. IV tomas“.

Juzefas Ignacas Kraševskis

18,36€

Turime sandėlyje

Juzefas Ignacas Kraševskis

38,09€

Turime sandėlyje

Juzefas Ignacas Kraševskis

13,69€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Juzefas Ignacas Kraševskis

12,61€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Juzefas Ignacas Kraševskis

16,07€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Išparduota

Juzefas Ignacas Kraševskis

Išparduota

Išparduota

Juzefas Ignacas Kraševskis

Išparduota

7 prekės

Biografija

Gimė 1812 m. liepos 28 d. Varšuvoje, Lenkijoje.

1829 m. baigė Svisločės gimnaziją. 

1829–1830 m. studijavo Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultete. 

1830 m. anticarinės Mnezerių draugijos pirmininkas. 

1830–1832 m. kalintas, Rusijos valdžios apkaltintas sukilimo rengimu. 

1833–1837 m. su pertraukomis gyveno tėvų dvare Pružanų apylinkėje, Baltarusijoje, ir Vilniuje. 

1837–1859 m. gyveno Ukrainoje. Žitomyro gimnazijos kuratorius, Žitomyro teatro direktorius, įvairių mokslinių ir kultūrinių organizacijų valdybų narys.

1860–1862 m. gyveno Varšuvoje, laikraščio „Gazeta Codzienna“ (nuo 1861 m. „Gazeta Polska“) redaktorius. 

1863–1884 m. gyveno Drezdene, Vokietijoje. 

1871 m. dalyvavo Bolonijos archeologijos kongrese Italijoje. 

1872 m. išrinktas Krokuvos visuomenės mokslų akademiku. 

1874 m. dalyvavo tarptautiniame archeologų suvažiavime Stokholme, Švedijoje. 

1883 m. apkaltintas šnipinėjimu ir bendradarbiavimu su Prancūzijos žvalgyba nuteistas 3,5 metų kalėti. Iš Magdeburgo kalėjimo paleistas dėl prastos sveikatos. 

1885 m. pasitraukė į Italiją.

1886 m. pasitraukė į Šveicariją. 

Mirė 1887 m. Ženevoje, Šveicarijoje. Palaidotas Krokuvoje.

Kūrybos bruožai

J. I. Kraševskio darbai atskleidė Lietuvos istorijos bei kultūros reikšmę, ir tuo pačiu padėjo palaikyti bei išsaugoti lietuvių tautos savivoką ir kultūrinę tapatybę. J. I. Kraševskio rašymo stilius akademiškas, struktūruotas ir logiškas. Jo tekstuose gausu faktų, duomenų ir citatų, o pateikimas gana sausas ir formalus. Nors šis stilius gali atrodyti nuobodokas, tačiau J. I. Kraševskis plačiai giriamas kaip kruopštus ir rimtas mokslininkas, kurio darbai itin vertinami dėl objektyvumo ir mokslinio pagrindo.

Jo kūryboje taip pat yra ir lyrinių bei emocionalių momentų, ypač poezijoje, kuri vertinama kaip elegantiška, kultūringa ir subtili. J. I. Kraševskio eilėse dažnai pasitaiko sentimentalių, filosofinių ir religinių temų, kurias jis išreiškia jautria kalba. Šis lyrinis ir elegantiškas stilius skiriasi nuo jo akademiškojo bei įrodo, kad J. I. Kraševskis buvo ne tik mokslininkas, bet ir jautrus, kūrybingas poetas.