Kazys Binkis

„Mokslas kaip vanduo, kaip oras turi būti visiems... Mokslas privalo ne pelną, bet šviesą žmogui teikti.”

Kazys Binkis – lietuvių poetas, dramaturgas, rašytojas, žurnalistas. Autorius vadinosi įvairiais slapyvardžiais: K. Alijošius, Nepartyvis, K. Papilietis, Kazys, Kazys Roviejietis, Nedarbininkas, Neklaipėdietis, Nelatvis, Ras Desta, Riza Chanas. K. Binkis buvo Lietuvos rašytojų draugijos narys, kelerius metus – ir jos valdybos narys. Žymūs jo kūriniai yra „Atsiskyrėlis Antanėlis“, „Baltas Vilkas“, „Dirbk ir Baiki“.

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

• Gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių sodžiuje, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje, Rusijos imperijoje.

• 1906 m. baigė Biržų keturklasę mokyklą.

• 1910 m. įstojo į Varanavo žemės ūkio mokyklą prie Švenčionių. Tačiau negavo stipendijos, tad apsigyveno Vilniuje, kur 1915 m. baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus.

• 1915–1918 m. mokytojavo Papilyje.

• 1918–1919 m. dalyvavo organizuojant savivaldybes Biržų apskrityje. Buvo Biržų savivaldybės tarybos pirmininkas, nuo Lietuvos socialdemokratų partijos išrinktas apskrities tarybos pirmininku.

• 1919 m. Vilniuje pradėjo leisti žurnalą „Liepsna“.

• 1919 m. Kaune kartu su kitais įsteigė bendrovę ir pradėjo leisti bei redaguoti literatūros, meno ir kultūros žurnalą „Veja“.

• 1920 m. tarnavo savanoriu dragūnų Geležinio Vilko pulke, vėliau su kitais kultūros veikėjais važinėjo po pafrontę su koncertais.

• 1920–1923 m. (su pertraukomis) studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete.

Karjera ir karo metai

• 1921 m. vedė Pranę Adamonytę. 1927 m. ji mirė nuo plaučių uždegimo.

• 1922 m. susilaukė dukters Eleonoros.

• 1923 m. gimė sūnus Gerardas.

• 1927–1928 m. redagavo iliustruotą dvisavaitinį žurnalą „Mūsų dienos“.

• 1929 m. Kazys Binkis vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę bei įsidukrino jos dukras iš pirmosios santuokos Irutę ir Lilę.

• 1933 m. Kaune, padedant kitiems žurnalistams, suorganizavo Žurnalistikos kursus namie neetatiniams spaudos bendradarbiams rengti ir išleido jiems skirtų brošiūrų.

• 1934–1938 m. prisidėjo leidžiant laikraštį „Literatūros naujienos“.

• Antrojo pasaulinio karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus.

• Mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Kūrybos bruožai

K. Binkis itin mėgo gamtos peizažus, natūralioje aplinkoje vykstančius reiškinius, kaimą. Jo tekstuose taip pat gausu pamokančių, gerą elgesį skatinančių idėjų, išryškinamas tikėjimas ir viltis. Autorius itin vertino darbo svarbą. Be to, K. Binkio kūryboje pažymimas vaikystės džiaugsmas ir grožis.

K. Binkio kūriniuose taip pat matyti reikšmingas moralinio konflikto sprendimo motyvas. Jis buvo ekspresionistas, tad autoriaus tekstuose gausu fantazijos ir aiškiai pademonstruojama, kas yra gyvenimo džiaugsmas. Jaunuolių atvirumas, gyvenimo tikroviškumas, spalvingumas, gyvi dialogai – dar keletas K. Binkio poezijos bruožų.