Kostas Kubilinskas

„Pūpso šieno kaugės

Šiltą, ramią dieną.

Aš ir mano draugės

Griebiam pievoj šieną."

Kostas Kubilinskas — XX a. vaikų poetas, Tarybų Sąjungos specialiosios tarnybos agentas, prieštaringai vertinama istorinė asmenybė. Jo eilėraščiai vaikams „Eglutė skarota”, „Mano batai buvo du”, „Žibuoklėm pražydo” iki pat šiol yra gerai žinomi ir deklamuojami darželiuose, mokyklose, šventėse. Tiesa, K. Kubilinską cituoja ir suaugusieji: garsūs šlageriai „Iš Suvalkijos lygumų” ar „Pamiršk mane” yra sukurti pagal šio rašytojo eiles. Visgi nepaisant didelio ir reikšmingo indėlio į lietuvių literatūrą, K. Kubilinskas istorikų yra vertinamas prieštaringai dėl savo antipatriotinės veiklos bei partizanų išdavysčių. 

Biografija

• Gimė 1923 m. liepos 1 d. Rūdoje, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Tikrasis K. Kubilinsko tėvas nežinomas. 

• Mokėsi Gižų mokykloje, Marijampolės marijonų gimnazijoje. Ten priklausė katalikiškoms ateitininkų ir pavasarininkų draugijoms. Jau mokykloje ėmė rašyti eilėraščius. Prirašęs visą sąsiuvinį nusiuntė „Šaltinėlio“ redakcijai. Penkiolikmečiui skirta „Šaltinėlio“ premija, laikraštyje išspausdinta jo nuotrauka. Toliau jo kūrybą spausdino ne tik „Šaltinėlis“, bet ir „Žvaigždutė“, „Žiburėlis“, „Ateities spinduliai“.

• Vėliau mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Čia leistuose slaptuose laikraščiuose išspausdino keletą antibolševikinių tekstų. Gimnazijos nebaigęs, vokiečių okupacijos metais įstojo į Marijampolės mokytojų seminarijos II kursą. Vokiečiai 1943 m. seminariją uždarė, K. Kubilinskas grįžo į gimtinę. Karo metais taip pat paskelbė antibolševikinių kūrinių: eilėraštį „Stalino ūsai“, poemėlę „Eltesera (L.T.S.R.)“, kt. 

• Prasidėjus antrai sovietinei okupacijai, atvyko į Vilnių. Dirbo „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje, tapo komjaunuoliu. Petras Cvirka jį laikė vienu gabiausių jaunųjų rašytojų. 

• 1946–1948 m. studijavo Vilniaus universitete ir Vilniaus pedagoginiame institute. Dėl anksčiau paskelbtų antibolševikinių kūrinių 1946 m. pašalintas iš Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos, Vilniaus universiteto ir laikraščio redakcijos. Apsigyveno draugo gimtinėje Baibių kaime. Supratęs, kad juo domisi vietinis saugumas, sugrįžo į Vilnių.

• 1946 m. sovietinio saugumo užverbuotas, pasiųstas dirbti į Lynežerio pradžios mokyklą. Naujuoju mokytoju susidomėjo lietuvių partizanai, paprašė leisti spausdinti jo tekstus partizanų spaudoje. K. Kubilinskas sutiko tapti štabo ryšininku ir parašė laišką LKP CK pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui. K. Kubilinskas išsiderėjo, kad mainais už sėkmingą bendradarbiavimą su MGB jam bus leista grįžti į universitetą, dirbti rašytoju, jis gaus finansinę paramą. 1949 m. drauge su kitu MGB agentu Kalesninkų miške nušovė miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labėną-Kariūną, išdavė partizanų slėptuves. Bendrai dėl jo kaltės žuvo 15 partizanų.

• 1949–1950 m. dirbo Grožinės literatūros leidykloje.

• 1950–1955 m. dirbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje.

• Nuo 1957 m. dirbo žurnalo „Genys“ redakcijoje. 

• Mirė 1962 m. kovo 9 d. poilsio namuose Malejevkoje prie Maskvos, perdozavęs alkoholio. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūrybos bruožai

K. Kubilinskas nuo pat 1938 m. skelbė eilėraščius vaikų žurnaluose. Jie darnūs ir skambūs, autorius jiems parūpindavo pažintinį turinį. Eiliuotoms pasakoms būdinga tautosakiškumas, liaudies humoras, gyvas ekspresyvumas, spalvingas siužetas, komiškų ir graudžių situacijų kaita, individualizuota veikėjų šneka. 

Suaugusiesiems skirtuose lyriniuose ir publicistiniuose eilėraščiuose šalia socializmo pašlovinimo matyti neramios mintys apie mirtį. K. Kubilinskas taip pat skelbė garsių menininkų kūrinių parodijas, išleido satyrinės poezijos rinkinį. Sovietinės okupacijos metais jo tekstai versti į rusų, ispanų, latvių, lenkų, ukrainiečių kalbas.