Lars Kepler

„Geriausių bet kurios srities žmonių reputacija prastėja, kad kompensuotų genialumą.“

Larsas Kepleris – kritikų pripažintų vyro ir žmonos Aleksandros Coelho Ahndoril (g. 1966 m.) ir Aleksandro Ahndoril (g. 1967 m.), tarptautinio bestselerio autorių, pseudonimas. L. Kepler išleistos knygos parduotos daugiau nei 17 milijonų egzempliorių tiražu 40 kalbų. Abu Ahndorilai buvo pripažinti rašytojai dar prieš pasivadindami Larso Keplerio slapyvardžiu ir kiekvienas iš jų yra išleidęs po kelis pripažintus romanus. Bene garsiausi autorių kūriniai: „Hipnotizuotojas“, „Košmaras“, „Lozorius“.

Biografija

• Aleksandras užaugo Upplands Väsby, už dvidešimties kilometrų į šiaurę nuo Stokholmo. Jis visada buvo aistringas skaitytojas, bet jaunystėje norėjo tapti dailininku. Daugelį metų kūrė didelius aliejinius paveikslus, įkvėptas Caravaggio. Praktikavo Muay Thai ir buvo priimtas į reindžerių dalinį, persikėlė į Stokholmo centrą, universitete studijavo filosofiją, religiją ir kiną. Pirmasis jo romanas buvo išleistas, kai jam buvo vos devyniolika. Prieš pradėdamas rašyti kaip Larsas Kepleris jis jau buvo parašęs devynis romanus, dvidešimt teatro pjesių ir vieną operos libretą.

• Aleksandra užaugo pietų Švedijoje. Ji anksti atrado, kad nori tapti aktore, ir lankė Nacionalinę pantomimos ir vaidybos akademiją Stokholme, vėliau įgijo literatūros mokslų magistro laipsnį, įsidarbino universitete doktorante ir pradėjo rašyti disertaciją apie portugalų poetą Fernando Pessoa. Prieš pradėdama rašyti kartu su Aleksandru sukūrė tris istorinius romanus.

• Aleksandras ir Aleksandra susituokė 1994 m. ir kartu susilaukė trijų dukterų. Jie gyvena Stokholmo centre.

Kūrybos bruožai

Tai, kad pora sukūrė trečią, fiktyvų autorių, kuris jiems atstovautų, galima laikyti natūraliu jų individualios karjeros pradžios tęsiniu, kai jie abu eksperimentavo su ribos tarp fikcijos ir tikrovės nutrynimu ir autoriaus kaip subjekto įtraukimu. Labiausiai žinomas pavyzdys, kai Aleksandras Ahndorilas romane „Režisierius“ (2006) sukūrė fiktyvią, bet tikėtiną istoriją apie režisieriaus Ingmaro Bergmano gyvenimą. Šią temą nagrinėjo ir Aleksandra. Straipsnyje apie portugalų rašytoją Fernando Pessoa žurnale „Hjärnstorm“ ji rašo apie jo būdą dirbti su vadinamaisiais heteronimais, tam tikrais pseudonimais, kurie veikia kaip savarankiški asmenys. Ji pateikia savo požiūrį, kodėl autorius gali pasirinkti tokį tropą: „Jis susikūrė galimybę parašyti kažką, kas galbūt nėra tiesa, bet bent jau nėra melas. Jei ir rašytojas, ir jausmas yra teksto produktai, tuomet ryšys tarp prozos ir patirties išlieka nenutrūkstamas.“ Sutuoktiniams Ahndorilams pseudonimas buvo būdas rašyti kartu be jokių apribojimų, o slaptumas aplink jį kilo iš noro leisti Larsui Kepleriui atsistoti ant kojų ir kad jo knygos būtų vertinamos be išankstinio nusistatymo.