Vaga.lt puslapyje yra naudojami trys pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Slapukų politika.

Leonidas Donskis

„Gyvenimas yra it fortepijonas, kuriuo mes pradedame išgauti autentišką garsą ir priartėjame prie jo skambesio gelmės tada, kai mūsų laikas pasaulyje baigiasi.“

Leonidas Donskis — žymus Lietuvos filosofas, knygų autorius, socialinių ir humanitarinių mokslų daktaras, dėstytojas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas, Europos parlamento narys. Pagrindinės L. Donskio akademinės domėjimosi sritys: literatūros, istorijos, kultūros filosofija, politinių idėjų istorija, žmogaus teisės. LRT vedė pokalbių laidą „Be pykčio”, kurioje buvo kviečiami žymūs Lietuvos kultūros, meno, politikos, mokslo atstovai. Laidos formatas — ramus dialogas, svarbiomis, prieštaringomis, neretai visuomenę skaldančiomis temomis. L. Donskio idėja buvo skatinti žmones suprasti pasaulį, o ne piktintis juo. 2016 m. autorius netikėtai mirė, tačiau didelis kūrybinis bei mokslinis palikimas yra gyvas iki šiol. Žymūs autoriaus kūriniai yra šie: "Didžioji Europa. Esė apie Lietuvos sielą", "Nepopuliarios įžvalgos".

Išdėstymas:
Išparduota

Leonidas Donskis

..

Išparduota

Leonidas Donskis

..

Išparduota

Leonidas Donskis

..

Išparduota

Leonidas Donskis

..

Rodoma nuo 1 iki 4 iš 4 (viso puslapių - 1)

Biografija

Jaunystė ir studijų metai

Gimė 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje.

1980 m. baigė Klaipėdos 19 (dabar „Martyno Mažvydo“ progimnazija) vidurinę mokyklą. 

1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos Teatro meno fakultete. 

1985–1987 m. laisvo klausytojo teise stažavosi Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, kuriame įgijo sertifikatą tolygų magistro studijoms. 

1985–1987 m. Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų stažuotojas tyrėjas, dėstytojas.

1987–1990 m. mokėsi Vilniaus universiteto Filosofijos katedros aspirantūroje. 

1990 m. gruodžio 11 d. Vilniaus universitete apgynė disertaciją, filosofijos mokslų kandidatas.

Mokslinė ir politinė veikla

1990–2000 m. Klaipėdos universiteto Senato narys.

1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Visuomenės mokslų katedros vyr. dėstytojas.

1991–1997 m. Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėjas.

1991–1993 m. filosofijos ir kultūros filosofijos dėstytojas Vilniaus universitete ir Vilniaus dailės akademijoje.

Nuo 1993 m. Klaipėdos universiteto docentas.

1995–1997 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Lyginamųjų civilizacijos studijų centro direktorius.

1997–2002 m. dėstė ir dirbo tyrėju JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei tyrimų centruose.

1999 m. gegužės 15 d. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaras.

Nuo 2002 m. Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. 

2003–2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėjas, Helsinkio universiteto docentas. 

2004 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą. 

2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. 

Nuo 2005 m. Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys.

2005–2009 m. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius. 

2009–2014 m. Europos Parlamento narys.

2014–2015 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius. 

Nuo 2015 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir vyr. mokslo darbuotojas.

Mirė 2016 m. rugsėjo 21 d. nuo širdies infarkto Vilniaus oro uoste prieš skrydį į Sankt Peterburgą.

Kūrybos bruožai

L. Donskio tekstai pasižymi manieringumu, enciklopedišku išsamumu, meniška retorika. Jam didelę įtaką padarė titanizmas, o vienas mėgstamiausių filosofų buvo Giambattista Vico.

Vėlyvuosiuose kūriniuose L. Donskis mėgo kalbėti apie Didžiąją Europą, kuri be perstojo susitinka su moraliniais keblumais. Jo nuomone, tiesinė istorija neegzistuoja – jos raidą formuoti geba tik kultūros vingiai. Tai reiškia, kad istoriją pagrinde lemia ne politikai, o visuomenės mėgstami rašytojai.