Lev Tolstoj

„Aš neturiu visko, ką myliu, tačiau aš myliu viską, ką turiu.“

Grafas Levas Nikolajevičius Tolstojus (1828–1910) – rusų rašytojas, laikomas vienu didžiausių visų laikų autorių. 1902–1906 m. jis kasmet buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai, o 1901, 1902 ir 1909 m. – Nobelio taikos premijai. Tai, kad jis niekada jos negavo, kelia daug diskusijų. Kviečiame susipažinti su L. Tolstojaus kūryba: „Gyvenimo kelias“, „Ana Karenina“, „Karas ir taika“.

Biografija

• Gimė 1828 m. rugsėjo 9 d. aristokratų šeimoje.

• Parašė romanus „Karas ir taika“ (1869) bei „Ana Karenina“ (1878), kurie dažnai laikomi realistinės grožinės literatūros viršūne. Pirmą kartą literatūrinio pripažinimo sulaukė 20 metų, parašęs pusiau autobiografinę trilogiją ir „Sevastopolio apsakymus“ (1855), paremtus Krymo kare patirtais išgyvenimais. Tarp jo grožinės literatūros kūrinių – dešimtys apsakymų ir kelios novelės. Jis taip pat rašė pjeses ir filosofines esė.

• 7-ajame dešimtmetyje išgyveno gilią moralinę krizę, po kurios sekė, jo manymu, ne mažiau gilus dvasinis prabudimas, aprašytas jo negrožiniame veikale „Kas yra mano tikėjimas?“ (1882). Dėl pažodinio Jėzaus etinių mokymų, kurių pagrindinė tema buvo Kalno pamokslas, aiškinimo jis tapo karštu krikščioniu anarchistu ir pacifistu. Jo idėjos padarė didelę įtaką tokioms svarbiausioms XX a. asmenybėms kaip Mahatma Gandis ir Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis. L. Tolstojus taip pat tapo atsidavusiu džordžizmo, Henrio Džordžo filosofijos, šalininku, kurią įtraukė į savo kūrinius, ypač į „Prisikėlimą“ (1899).

• Mirė 1910 m. lapkričio 20 d. (sulaukęs 82 metų).

Kūrybos bruožai

L. Tolstojaus literatūrinius kūrinius galima vertinti kaip pasikėsinimą į romantines konvencijas. Jo dienoraštyje ne kartą išsakyta nuomonė, kad tokios konvencijos ir rašytoją, ir skaitytoją apakina nuo tikrovės. Todėl jis siekė sukurti naują stilių, prozišką, dalykišką, bet aštrų bei kupiną kontrastų, kaip ir pats gyvenimas. Vaizduoti viską, kas juda, vidinį žmonių pasaulį ir juos supantį gyvenimą, yra pagrindinis L. Tolstojaus kūrybos metodas. Jis siekė atskleisti po juo slypinčią tikrovę, nuimdamas papročių luobą. Būtent dėl šios priežasties L. Tolstojus galėjo parašyti „Karą ir taiką“ – kūrinį, kuriame pavaizduotas įprastas istorinio laikotarpio gyvenimas su visais jo judesiais, prieštaravimais ir sudėtingumu.