Markas Aurelijus

„Juk nedera visą laiką postringauti apie tai, koks turi būti žmogus. Laikas tokiam ir tapti.”

Markas Aurelijus Antoninas (121-180) – Romos imperatorius 161-180 m., stoikų filosofas. Jis buvo paskutinis iš valdovų, vadinamų penkiais geraisiais imperatoriais. Šį terminą maždaug po 13 šimtmečių sukūrė Nikolas Makiavelis. Taip pat paskutinis Pax Romana – Romos imperijos santykinės taikos ir stabilumo epochos, trukusios nuo 27 m. pr. m. e. iki 180 m., - imperatorius. Jis buvo Romos konsulas 140, 145 ir 161 m. Dar iki šių dienų yra skaitomi Marko Aurelijaus filosofiniai užrašai „Sau pačiam“.

Biografija

Jaunystė ir karjeros pradžia

• Gimė 121 m. balandžio 26 d. Romoje.

• Rimtą ir darbščią Marko Aurelijaus prigimtį pastebėjo net imperatorius Hadrianas. Mirus jo anksčiau pasirinktam įpėdiniui, Hadrianas priėmė Titą Aurelijų Antoniną (kuris vėliau buvo žinomas kaip imperatorius Pijus Antonijus), kad šis taptų jo įpėdiniu. Hadrianas taip pat pasirūpino, kad Antoninas įsivaikintų Marką Aurelijų ir savo ankstesnio įpėdinio sūnų. Maždaug 17 metų amžiaus Markas Aurelijus tapo Antonino sūnumi. Jis dirbo kartu su savo įtėviu, mokydamasis valdymo ir viešųjų reikalų.

• 140 m. Markas Aurelijus tapo konsulu arba senato vadovu. Šias pareigas per savo gyvenimą užėmė dar du kartus. Bėgant metams jis gavo vis daugiau pareigų ir oficialių įgaliojimų, tapdamas stipriu Antonino paramos ir patarimų šaltiniu. Markas Aurelijus taip pat tęsė filosofijos studijas ir domėjosi teise.

• Greta klestinčios karjeros Markas Aurelijus gyveno patenkintą asmeninį gyvenimą. Jis 145 m. vedė imperatoriaus dukterį Faustiną. Kartu jie susilaukė daug vaikų, nors kai kurie iš jų gyveno neilgai. Geriausiai žinomi yra jų duktė Lucilija ir sūnus Komodas.

Iškilimas į valdžią ir gyvenimo pabaiga

• Po įtėvio mirties 161 m. Markas Aurelijus iškilo į valdžią ir oficialiai tada buvo vadinamas Marku Aurelijumi Antoninu Augustu. Nors kai kurie šaltiniai nurodo, kad Antoninas pasirinko jį vieninteliu savo įpėdiniu, Markas Aurelijus primygtinai reikalavo, kad jo įvaikis brolis būtų jo bendravaldis. Jo brolis buvo Liucijus Aurelijus Veras Augustas (paprastai vadinamas Veru). Skirtingai nuo taikaus ir klestinčio Antonino valdymo, bendras abiejų brolių valdymas buvo paženklintas karų ir ligų. 160 m. jie kovojo su Partų imperija dėl žemių Rytuose kontrolės. Veras prižiūrėjo karo veiksmus, o Markas Aurelijus liko Romoje. Didelė jų sėkmė šiame konflikte buvo priskiriama Verui pavaldiems generolams, ypač Avidijui Kasijui. Vėliau jis buvo paskirtas Sirijos valdytoju. Grįžę kariai į Romą parsivežė tam tikrą ligą, kuri išliko daugelį metų ir išnaikino dalį gyventojų. Pasibaigus Partų karui, 160 m. pabaigoje abu valdovai susidūrė su kitu kariniu konfliktu su germanų gentimis. Vokiečių gentys persikėlė per Dunojaus upę ir užpuolė Romos miestą. Surinkę reikiamų lėšų ir karių, Markas Aurelijus ir Veras išvyko kovoti su užpuolikais. Veras mirė 169 m., todėl Markas Aurelijus vienas stūmėsi toliau, mėgindamas išvyti germanus.

• 175 m. jis susidūrė su dar vienu iššūkiu, šį kartą dėl savo padėties. Išgirdęs gandą, kad Markas Aurelijus mirtinai serga, Avidijus Kasijus pareikalavo sau imperatoriaus titulo. Tai privertė Marką Aurelijų keliauti į Rytus ir susigrąžinti kontrolę. Tačiau jam neteko kovoti su Kasijumi, nes jį nužudė jo paties kariai. Vietoj to Markas Aurelijus su žmona keliavo po rytines provincijas, taip atkurdamas savo valdžią. Deja, šios kelionės metu Faustina mirė.

• Vėl kovodamas su germanų gentimis, Markas Aurelijus 177 m. savo sūnų Komodą paskyrė vienu iš valdovų. Jie kartu kovojo su šiauriniais imperijos priešais. Markas Aurelijus netgi tikėjosi per šį konfliktą išplėsti imperijos sienas, tačiau negyveno pakankamai ilgai, kad įgyvendintų šią viziją. 

• 180 m. kovo 17 d. Markas Aurelijus mirė. Imperatoriumi tapo jo sūnus Komodas, kuris netrukus nutraukė šiaurės karines pastangas. Tačiau Markas Aurelijus geriausiai prisimenamas ne dėl karų, kuriuos jis kariavo, bet dėl savo kontempliatyvaus charakterio ir valdymo, kurį lėmė protas. Jo minčių rinkinys buvo išleistas veikale, pavadintame „Sau pačiam“. Šiame veikale, paremtame stoikų įsitikinimais, gausu jo pastabų apie gyvenimą.

Kūrybos bruožai

Filosofiniai užrašai „Sau pačiam“ parašyti graikų kalba. Antruoju asmeniu Markas Aurelijus rašo pats sau. Jam rašymas buvo terapija. Autorius stengėsi kurti trumpas ir įsimintinas pastraipas. Filosofiškai ir viltingai nusiteikęs Aurelijus bandė padrąsinti save elgtis teisingai. Aurelijus, būdamas Romos imperatorius, turėjo elgtis taip, kaip ne visuomet troško. Norėdamas sau padėti, į šią knygą jis sudėjo stoikų filosofiją ir mokėsi, kaip įveikti atidėliojimą bei baimę. Aurelijus užsimena ir apie kitas filosofines mokyklas.

Aurelijus daug rašė apie mirtį, parodydamas, kad jos nereikia bijoti. Jis nuosekliai stengiasi įžvelgti daiktus tokius, kokie jie yra iš tiesų, atskleisti jų tikrąją prigimtį ir vertę. Aurelijus pasitelkia vaizdinius, kad jo analogijos vizualiai paliestų giliau. Pavyzdžiui, sukūręs alyvmedžio personifikaciją, autorius leidžia aiškiau pamatyti gyvenimo ir mirties vaidmenį, neužgožiamą sentimentalumo žmonėms.