Nikolai Gogol
„Visada galvok apie tai, kas naudinga, o ne apie tai, kas gražu.“
Nikolai Gogol (g. 1809) – ukrainiečių kilmės rusų rašytojas, novelistas, vienas pirmųjų, kuris savo raštuose panaudojo siurrealistines ir groteskiškas technikas. Rašytojas neabejotinai padarė įtaką tokių rašytojų, kaip F. Dostojevskis, F. Kafka, kūrybai. Geriausiai lietuvių skaitytojams žinomas autoriaus kūrinys – „Baubas“.
Nikolai Gogol
Išparduota
Biografija
Gimė 1809 m. balandžio 1 d. Didžiuosiuose Soročincuose, Rusijos imperijos Poltavos gubernijoje. Rašytojo tėvas, priklausęs smulkiesiems bajorams, buvo kūrybiškas – jis rašė poeziją ukrainiečių ir rusų kalbomis, statė mėgėjiškas pjeses. Būsimo autoriaus pasaulėjautai nemažą įtaką turėjo ir dievobaiminga motina, kuri įskiepijo pagarbą Dievui, taip pat ir savotišką mirties baimę.
Vaikystę leido kaime ir tai padarė nemenką įtaką rašytojo kūrybai. Dar būdamas vaikas, pradėjo statyti spektaklius savo dėdės namų teatre.
Nuo 1820 m. Nikolai mokėsi Nežino (Nižino) aukštųjų mokslų gimnazijoje. Mokykloje, kaip ir namuose, susidūrė su itin religine aplinka. Jis nebuvo populiarus tarp savo mokyklos draugų, kurie jį vadino savo „paslaptinguoju nykštuku“. Labai anksti jis išsiugdė tamsų ir slaptą nusiteikimą, pasižymėjo skausminga savimone ir beribėmis ambicijomis. Lygiai taip pat anksti jis išsiugdė mimikos talentą, dėl kurio vėliau jis tapo neprilygstamu savo kūrinių skaitytoju ir paskatino jį žaisti su mintimi tapti aktoriumi.
Baigęs gimnaziją Nikolajus Gogolis išvyko gyventi į Sankt Peterburgą – tai buvo jo ilgametė svajonė. Deja, kad išgyventų buvo priverstas mokyti vaikus. Dirbo mergaičių institute, o vėliau Peterburgo universitete.
Jis troško literatūrinės šlovės, tad 1829 m. parašė pirmąją savo poemą „Hansas Kiuchelgartenas“. Kritikams negailestingai sukritikavus poemą, autorius išpirko ir sunaikino visas išleistas knygas bei pasižadėjo niekada nebekursiąs poezijos.
Po poros metų Nikolai Gogol išleido apysakų rinkinį „Vakarai vienasėdyje prie Dikankos“, kuriame pasireiškė neeilinis gebėjimas kurti tiek juokingas, tiek paslaptingas istorijas. Ukrainietiškos šaknys praturtino Nikolajaus kalbą, kuri žavėjo skaitytojus išraiškingumu bei poetiškumu. Ši sėkmė nutiesė Nikolajaus kelią į literatų pasaulį. Jis buvo priimtas į tuometinio elito, kurio ašis – Aleksandras Puškinas, būrį.
1835 m. Nikolajus Gogolis skaitytojams pristatė dar dvi knygas – apysakų rinkinį „Mirgorodas“ bei apysakų ir istorinių straipsnių rinktinę „Arabeskos“. Vėliau autorius parašė ir tris komedijas – „Revizorius“, „Piršlybos“ ir „Lošėjai“. Svarbiausiu rašytojo kūriniu laikomas 1842 m. parašytas romanas „Mirusios sielos“.
Autoriaus pjesės iki šių dienų rodomos viso pasaulio teatro scenose. Ne išimtis ir Lietuva. Taip pat rašytojo kūriniai sulaukė kelių ekranizacijų. Mūsų šalies žiūrovams geriausiai žinomas 1967 m. pastatymo „Baubas“. Gyvenimo pabaigoje rašytojas sirgo maniakine depresija ir ypatingai bijojo būti palaidotas gyvas. Jis mirė 1952 m.
Kūrybos bruožai
Rašytojas savo kūryboje susieja tobulą stilistiką su nekaltu žiūrovu, gryną žmogišką emociją, natūralumą su subtiliu jautrumu. Jo kūrinių pasaulis ir pamėkliškas, ir realus, iš pirmo žvilgsnio paprastas ir suprantamas, bet neįtikėtinai sudėtingas ir nepaaiškinamas. Dažnai jo darbuose pagrindinį vaidmenį atlieka antgamtinis ar koks nors gluminantis sutapimas. Jo vaizduojami herojai, visi tam tikra prasme socialiai disfunkciniai, vis dėlto tyrinėja didelę žmogaus sielos gelmę ir demonstruoja tam tikrus asmenybės bruožus, būdingus didžiausiems literatūros herojams.