OSHO

„Žmonės viską priima taip rimtai, kad tai jiems tampa tikra kančia. Mokykitės daugiau juoktis. Manau, kad juokas toks pats šventas, kaip ir malda.“

Osho (Ošo; tikrasis vardas Rajneesh Chandra Mohan Jain; 1931-1990) – Indijos dvasinis mokytojas, Ošo meditacinio judėjimo kūrėjas. Pastoviai vedė meditacines stovyklas, paprastai kalnuotose vietovėse. Jose mokė meditacijos. Osho žinios sudėtos į tokias populiarias knygas kaip „Atjauta. Visiškai atsiskleidusi meilė“, „Gyvenimas, meilė, juokas“, „Intuicija“.

Biografija

• Gimė 1931 m. gruodžio 11 d. Indijoje, Kušvade, Madhija Pradeše smulkaus audinių pirklio šeimoje, praktikuojančioje džainizmą.

• Iki septynerių metų gyveno pas senelius. Jie suteikė Osho visišką veiksmų laisvę. Palaikė ankstyvus gyvenimo prasmės ieškojimus.

• 1938 m. mirus seneliui grįžo pas tėvus į Gadavaros miestelį. Kartu atvyko jo senelė. Ji liko ištikimiausia Osho palaikytoja iki savo mirties 1970 m. 

• 1946 m. Osho patyrė pirmą satori būseną.

• 1956 m. baigė Saugaro universiteto Filosofijos fakultetą. Laimėjo aukso medalį Indijos debatų konkurse.

• Nuo 1957 m. dėstė Raipuro Sanskrito koledže. 

• 1958 m. tapo Džabalpuro universiteto filosofijos profesoriumi. 

• 1966 m. paliko šią pareigybę tam, kad galėtų pasišvęsti šiuolaikinio žmogaus meditacijos menui. 

• 6-ajame dešimtmetyje apvažiavo Indiją kaip Ačarija (mokytojas) Radžnišas.

• 1968 m. apsistojo Bombėjuje ir pradėjo mokyti.

• Mirė 1990 m. sausio 19 d.

Kūrybos bruožai

Osho savo mintis dėsto paprastais, suprantamais žodžiais, lengvais sakiniais. Jis naudoja žemiškus pavyzdžius, su kuriais kiekvienas iš mūsų gali susitapatinti. Osho vartoja bendrinius žodžius, vengia žargonų, mėgsta trumpus sakinius. Neperkrauna teksto nereikalinga informacija, naudoja pakankamą skaičių pavyzdžių.