Paulius Širvys

„Kiekvienas turi savo kelią – nepakartojamą kelią. Tame kelyje suklumpa ir vėl keliasi. Klumpa ir keliasi. O kitas labai pavargęs, kai nebėra kam rankos paduoti, – krinta ir nebeatsikelia. Gyvenimas – tai kova už būvį, atranka žmonių ir gyvulių pasaulyje. Taip buvo. Taip ir bus.“

Povilas (Paulius) Širvys (1920–1979) – lietuvių poetas, žurnalistas, redaktorius. Jis iki dabar yra vienas mėgstamiausių poetų Lietuvos istorijoje. Apie jį kalbama kaip apie natūralų talentą turėjusį autorių, rengiami jo gimtadienio minėjimai, o knygos perleidžiamos. Ypač verti dėmesio yra šie P. Širvio kūriniai: „Aš beržas“, „Iš meilės lyrikos lobyno“.

Biografija

• Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlyje, Dusetų valsčiuje. Neilgai trukus jo tėvas su savo broliu pasikeitė sodybomis, tad šeima apsigyveno Degučiuose. Mirus tėvams, su broliu Leonu P. Širvys trumpam glaudėsi pas gimines, paskui augo vaikų namuose. Ganė gyvulius, lankė Dusetų ir Aleksandravėlės pradžios mokyklas. 

• 1940 m. baigė dvimetę Salų žemės ūkio mokyklą. Įstojo į kontrolasistentų kursus Gruzdžiuose.

• 1940–1941 m. mokėsi Vilniaus pėstininkų karo mokykloje. Karas P. Širvį užklupo Švenčionėlių poligone. Jis kovėsi Raudonojoje armijoje, 2 kartus pakliuvo į vokiečių nelaisvę, atsidūrė karo belaisvių mirties stovykloje, iš jos pabėgo. Sugautas ir išsiųstas į Vokietiją darbams, iš ten bėgo 3 kartus. Dalyvavo mūšiuose šiaurės Lietuvoje ir Kurše, buvo sužeistas. 1945 m. iš kariuomenės paleistas.

• Nuo 1946 m. dirbo Rokiškio apskrities laikraščio „Tarybinis Rokiškis“ redakcijoje.

• 1950–1952 m. Pandėlio rajono laikraščio „Spalio pergalė“ redaktorius.

• 1952 m. Dūkšto rajono laikraščio „Komunizmo švyturys“ redaktorius.

• 1952–1953 m. Merkinės MTS politinio skyriaus laikraščio „Socializmo pergalė“ redaktorius. Vadovavo Pandėlio rajono spaustuvei. 

• 1954–1955 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.

• 1957 m. Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute baigė Aukštuosius literatūros kursus. 

• 1958–1962 m. žurnalų „Moksleivis“ ir „Genys“ korespondentas. 

• 1967–1969 m. dirbo Klaipėdos žvejybos laivyne. Iš pradžių jūreiviu, paskui – tolimojo plaukiojimo laivo vairininku.

• Mirė 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Kūrybos bruožai

P. Širvys dar jaunystėje pradėjo kurti lyrinius eilėraščius, o juos spausdinti ėmė 1947 m. Jie pasižymi tyrų jausmų poetizacija, paprastais tradicinės struktūros reginiais, graudžių ir humoristinių elementų susiejimu, šūsnimi tautosakos motyvų bei liaudies dainų įtaka. Pamatiniai P. Širvio lyrikos motyvai – niūri karo kasdienybė ir gimtinės gynimo heroika, džiugūs kaimo ir vaikystės prisiminimai, nuostabi tėvynės gamta ir nelaimingos meilės kančios.

P. Širvys unikaliai tęsė tautosakinės lietuvių lyrikos tradicijas. Jo tekstai apie karą menine struktūra panašūs į lietuvių liaudies karines istorines dainas. Pagal P. Širvio kūrybą kompozitoriai sukūrė daug tautoje populiarių dainų.