Pranas Mašiotas

„Juo mokytojas daugiau dirba, juo mokiniai gali ilgiau pamiegoti.“

Pranas Mašiotas (1863 – 1940) – Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės ir kultūros veikėjas. Išleido apie 140 knygų, iš jų 30 originalių. Likusios knygos – vertimai, adaptacijos, vadovėliai. Nuo 1969 m. leidžiama originalių raštų ir vertimų serija „Prano Mašioto knygynėlis“, perleidžiamos atskiros pasakos ir kitos knygos. Mažiesiems skaitytojams verta susipažinti su tokiais P. Mašioto kūrinėliais kaip „Katinėlio pasakėlės“, „Kiškio Gudruolio nuotykiai“, „Kiškis vagilis“.

Pranas Mašiotas

2,64€

Turime sandėlyje

Pranas Mašiotas

8,21€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Pranas Mašiotas

1,95€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Pranas Mašiotas

3,65€

Turime sandėlyje

Pranas Mašiotas

3,73€

Turime sandėlyje

Pranas Mašiotas

2,93€

Rezervuoti ir atsiimti knygyne

Pranas Mašiotas

7,44€

Turime sandėlyje

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

Išparduota

Pranas Mašiotas

Išparduota

13 prekės

Biografija

Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose, Būblelių valsčiuje, Šakių apskrityje.

Mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje.

1874–1883 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 

1887 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę. Universitete priklausė lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms.

1887–1889 m. dirbo finansinėje įstaigoje Lomžoje, Lenkijoje.

1889–1891 m. dirbo Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 

1892–1915 m. Rygos vokiečių realinės mokyklos matematikos mokytojas.

1894 m. vedė iš Linkuvos apylinkių kilusią išsilavinusią dvarininko dukrą Mariją Jasienskytę.

1913–1915 m. Rygos mergaičių gimnazijos direktorius. 

Rygoje su bendraminčiais įkūrė lietuviškas „Pašalpos“, „Kanklių“, „Žvaigždės“ draugijas. 

1915 m. persikėlė į Maskvą.

1915–1918 m. Voronežo lietuvių gimnazijų direktorius. Vienas iš „Trijų tarybos“ narių.

1918 m. grįžo į Lietuvą. 

1919–1923 m. Lietuvos švietimo viceministras.

1924–1929 m. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 

1929 m. išėjo į pensiją, pasišventė literatūriniam darbui. 

1938–1940 m. gyveno ir kūrė sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje. 

Mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, jas panaikinus palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

1999 m. pripažintas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaru.

Kūrybos bruožai

P. Mašiotas viešinti tekstus spaudoje pradėjo 1888 m. „Aušroje“ ir publicistiką rašė kone iki gyvenimo pabaigos. Iš viso bendradarbiavo maždaug 50 leidinių. Jo straipsnius spausdino „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Rygos garsas“, „Švietimo darbas“, „Šviesa“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Lietuvių laikraštis“, vaikų periodikos leidiniai, kt. P. Mašiotas rašė įvairiomis temomis, tačiau ypač mėgo apie švietimą, kultūrą, vaikų literatūrą. Taip pat paskelbė straipsnių žurnalistikos teorijos temomis. Autoriaus publicistika – santūri, dalykiška, su tiksliais pasiūlymais. 

P. Mašiotas taip pat yra maždaug 140 knygų autorius. Iš jų 8 vadovėliai, o 30 knygų – grožinė literatūra vaikams. Rašytojas vienas pirmųjų Lietuvoje įvedė metrinę matų sistemą, pradėjo sieti matematikos mokymą su realiu gyvenimu, tekstiniuose uždaviniuose naudodamas geografijos, istorijos ir kitų mokomųjų dalykų žinias.