Ričardas Gavelis
„Didžiausia mano nelaimė — kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti.
Tačiau niekad nemokė būti savimi.
Būti savimi anaiptol nėra paprasta, tam reikalingas didis talentas. Dabar dažnai pamanau, kad genialumas tėra viso labo tobulas gebėjimas begal tvirtai, užsispyrus, ligi pat gali išlikti pačiu savimi.“
Ričardas Gavelis (1950–2002) – Lietuvos prozininkas, fizikas, dramaturgas, publicistas. Vienas žymiausių lietuviškojo modernizmo / postmodernizmo atstovų. Parašė garsius romanus „Vilniaus džiazas“, „Vilniaus pokeris“, „Paskutinioji žemės žmonių karta“. R. Gavelio kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas.
Ričardas Gavelis
Rezervuoti ir atsiimti knygyne
Ričardas Gavelis
Turime sandėlyje
Ričardas Gavelis
Turime sandėlyje
Biografija
• Gimė 1950 m. lapkričio 8 d. Vilniuje.
• 1968 m. baigė Druskininkų vidurinę mokyklą.
• 1973 m. Vilniaus universitete baigė fizikos studijas.
• 1973–1977 m. dirbo Mokslų akademijos Fizikos institute.
• 1978–1980 m. dirbo žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose.
• 1992–2002 m. apžvalgininkas dienraštyje „Respublika“, bendradarbiavo savaitraštyje „Veidas“.
• 2000 m. pelnė Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinę premiją už romanus „Prarastų godų kvartetas“ bei „Septyni savižudybės būdai“.
• Mirė 2002 m. rugpjūčio 18 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Kūrybos bruožai
R. Gavelis debiutavo novelėmis 8-ojo dešimtmečio viduryje. Vėliau kūrė pjeses, apysakas, romanus, esė, publicistiką. Autorius yra vienas reikšmingiausių moderniosios / postmoderniosios lietuviškosios prozos atstovų. Jo tekstuose ryškus konstruktyvusis – racionalusis pradas. Kompozicijoje, siužetuose, personažų charakteriuose gausu analizių ir metaforų. R. Gavelio knygos įžūlios, provokuojančios, verčiančios apmąstyti tautinį ir politinį identitetą, tikėjimą bei kitas vertybes. Rašytojas siekia išsivaduoti iš provincializmo, įsilieti į pasaulinį literatūros kontekstą.