Rimvydas Petrauskas

„Atėjęs į svečius nejučia akimis skanuoju knygų nugarėles, knygynai man tarp svarbiausių vietų bet kuriame mieste, o nesugebėjimas atsisveikinti su nežinia kodėl kažkada įsigyta knyga yra kone fizinis trūkumas.”

Rimvydas Petrauskas (g. 1972) – Lietuvos istorikas medievistas, Vilniaus universiteto rektorius. R. Petrauskas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Taip pat studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno Laisvajame, Greifsvaldo, Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. Pagrindinė R. Petrausko tyrinėjimų kryptis – XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija, Viduramžių recepcija moderniojoje visuomenėje. R. Petrausko kompetenciją atskleidžianti knyga – „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos”.

-48% su kodu: KRENTA

Rimvydas Petrauskas

10,00€
19,25€

Turime sandėlyje

1 prekės

Biografija

Gimė 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje.

1990 m. baigė Vilniaus 44-ąją vidurinę mokyklą. 

1990–1997 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 

Nuo 1998 m. dirba Vilniaus universiteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedroje. 

Studijavo ir stažavosi Greifsvaldo, Bazelio, Berlyno Laisvajame, Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. 

2001 m. Vilniaus universitete apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis-struktūra-valdžia“.

Nuo 2007 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas.

Nuo 2010 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros profesorius.

Nuo 2012 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas.

2020 m. išrinktas Vilniaus universiteto rektoriumi.

Kūrybos bruožai

„Galioje ir tradicijoje“ R. Petrauskas pasakoja apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės gimines, jų prisiminimą ir užmiršimą. Kiekvienas skyrius yra atskiros giminės istorija bei tam tikro Lietuvos istorijos aspekto analizė. Šiame istoriniame pasakojime kartojasi tie patys tarpsniai: tapsmo – iškilimo – atminimo. Pagrindinės aptariamos temos yra visuomeninė bei politinė galia ir ją įprasminanti atmintis.