Roberto Petrausko knygos

„Pasakymas „aš žinau, kad nieko nežinau“ yra sokratiškas. Jį sugalvojo filosofas, kuris žinojo daug, ir, žinodamas daug, suprato, kad žino labai mažai. Čia, man atrodo, yra didysis paradoksas: žmonės, kurie apie kažką žino mažiau, yra įsitikinę, kad žino pakankamai. Jie yra visiškai įsitikinę, kad žino tiek, kiek reikia žinoti. Visgi kuo labiau žmogus gilinasi, tuo daugiau jam kyla mįslių, klausimų, tuo aiškiau jis supranta, kiek daug jis dar nežino."

Robertas Petrauskas – rašytojas, televizijos laidų vedėjas, sporto komentatorius, istorikas. Nors daugeliui žiūrovų jo balsas atpažįstamas iš tiesioginių krepšinio transliacijų, R. Petrausko viso gyvenimo veikla neapsiriboja tik tuo: jau ne vienerius metus R. Petrauskas veda intelektualinę laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, dalyvauja „Nacionalinėje ekspedicijoje“, be to, yra parašęs didelio populiarumo sulaukusią trilogiją apie Antrąjį pasaulinį karą. Bene greičiausiai nuo knygų lentynų skaitytojai nušlavė trečiąją trilogijos dalį: Roberto Petrausko „Barbarosa. Antrasis pasaulinis karas Europoje“, kuri tapo tikru bestseleriu. Kaip teigia pats jos autorius, visų, nusipirkusių bent vieną trilogijos dalį, neišeitų sutalpinti Žalgirio arenoje. Tad jeigu dar neskaitėte nei vienos Roberto Petrausko knygos, visuomet ją galite įsigyti „Vaga“ el. parduotuvėje.

Biografija

• Gimė 1976 m. balandžio 29 d. Gargžduose.

• Nuo 1999 m. komentuoja krepšinio rungtynes.

• 2000 m. baigė istorijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete. 

• Nuo 2005 m. rengia sporto žinias.

• 2010 m. išleido pirmąją savo knygą „Trečiojo reicho triumfas“. 

• 2013 m. išleido antrąją istorinę knygą „Lemtingi sprendimai. Antrasis pasaulinis karas Europoje“. 

Kūrybos bruožai

R. Petrauskas daugeliui lietuvių labiau žinomas kaip krepšinio komentatorius ir laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas. Be šių pareigų, jis yra istorikas ir rašytojas. R. Petrauskas specializuojasi būtent XX a. metraščių srityje.

Jo knyga „Poltava“ apima pirmąjį Didžiojo Šiaurės karo (1700-1721 m.) pusmetį ir supažindina su XVIII a. išvakarių Europa. Tai taip pat pasakojimas apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei siaubingą nuojautą, kuri pasitvirtins amžiaus pabaigoje. Maža to, tai taip pat yra Ukrainos istorija ir bandymas išspręsti klausimus, be kurių sunku suvokti šiuolaikinę Rusijos ir Ukrainos kovą.