Simone de Beauvoir

„Žmogaus gyvenimas yra vertingas tol, kol jis meile, draugyste, pasipiktinimu ir užuojauta suteikia vertę kitų žmonių gyvenimui.“

Simone Lucie Ernestine Marie Bertrand de Beauvoir (1908 – 1986) – prancūzų filosofė egzistencialistė, rašytoja, socialinė teoretikė, feministė. Nors ji nelaikė savęs filosofe ir nebuvo ja laikoma gyvenimo metu, ji padarė didelę įtaką tiek feministiniam egzistencializmui, tiek feminizmo teorijai. Susipažinkite su S. de Beauvoir mintimis knygoje „Antroji lytis“.

Biografija

• Gimė 1908 m. sausio 9 d.

• Mokėsi privačiose mokyklose, o vėliau – Sorbonos universitete, kur 1929 m. baigė filosofijos studijas ir susipažino su Jeanu-Pauliu Sartre'u, su kuriuo bendravo visą gyvenimą. Ji dėstė keliose mokyklose (1931-1943), o paskui ėmėsi rašyti, kad įgautų pragyvenimo šaltinį. 1945 m. kartu su Sartre'u įkūrė ir pradėjo redaguoti mėnesinį žurnalą „Le Temps modernes“.

• Jos romanuose gvildenamos svarbiausios egzistencinės temos, parodant rašytojo įsipareigojimo laikmečiui sampratą. Romane „L'Invitée“ (1943) aprašoma subtili poros santykių destrukcija, kurią sukelia ilgalaikis jaunos merginos apsistojimas jų namuose; jame taip pat nagrinėjama sudėtinga sąžinės santykio su „kitu“ problema, nes kiekviena individuali sąžinė iš esmės yra grobuonė kitai. Iš kitų jos grožinės literatūros kūrinių bene geriausiai žinomas „Mandarinai“ (1954), už kurį ji pelnė Goncourt'ų premiją. Tai kronika apie intelektualų bandymus po Antrojo pasaulinio karo palikti „mandarinų“ (išsilavinusio elito) statusą ir įsitraukti į politinę veiklą.

• Ji taip pat parašė keturias filosofijos knygas, tarp jų „Pour une Morale de l'ambiguité“ (1947), kelionių knygas apie Kiniją („La Longue Marche: essai sur la Chine“, 1957) ir Jungtines Amerikos Valstijas („L'Amérique au jour de jour“, 1948), taip pat daugybę esė, kai kurios iš jų – knygos apimties, iš kurių žinomiausia – „Antroji lytis“. 2009 m. išleistas naujas „Antrosios lyties“ vertimas į anglų kalbą, kuriuo pirmą kartą anglakalbiams skaitytojams pateiktas visas originalus tekstas; ankstesnis vertimas (1953) smarkiai redaguotas.

• Keli S. de Beauvoir veikalų tomai skirti autobiografijai. Tarp jų – „Mémoires d'une jeune fille rangée“ (1958), „La Force de l'âge“ (1960), „La Force des choses“ (1963) ir „Tout compte fait“ (1972). Ši kūryba, be asmeninio intereso, yra aiškus ir iškalbingas Prancūzijos intelektualinio gyvenimo nuo 1930-ųjų iki 1970-ųjų portretas.

• Be feministinių klausimų, S. de Beauvoir rūpėjo senėjimo problema, kurią ji nagrinėjo veikaluose „Une Mort très douce“ (1964) apie motinos mirtį ligoninėje ir „La Vieillesse“ (1970), kuriame karštai apmąstė visuomenės abejingumą pagyvenusiems žmonėms. 1981 m. ji parašė „La Cérémonie des adieux“ – skausmingą pasakojimą apie paskutiniuosius Sartre'o gyvenimo metus.

• Mirė 1986 m. balandžio 14 d.

Kūrybos bruožai

S. de Beauvoir kūryba pasižymi kruopščiais tyrimais ir intelektualiniu griežtumu. Ji gilinasi į sudėtingas filosofines ir sociopolitines idėjas, pateikia išsamią analizę bei argumentus savo požiūriui pagrįsti. Būdama filosofė egzistencialistė, S. de Beauvoir savo tekstuose nagrinėja egzistencines temas. Ji svarsto egzistencijos, laisvės, pasirinkimo ir gyvenimo prasmės klausimus, pateikdama gilias įžvalgas bei apmąstymus apie žmogaus būklę. Kaip feminizmo teoretikės, S. de Beauvoir stilius yra persmelktas feministinių idėjų ir požiūrių. Ji kritikuoja patriarchalines visuomenės struktūras ir analizuoja lyčių nelygybę, meta iššūkį tradicinei moteriškumo sampratai, pasisako už moterų teises bei išsilaisvinimą.

Autorės rašymas yra labai asmeniškas ir introspektyvus. Ji neretai remiasi savo pačios patirtimi ir pastebėjimais, todėl jos kūriniams būdingas autentiškumo bei pažeidžiamumo jausmas. Jos asmeninis įsitraukimas padeda užmegzti emocinį ryšį su skaitytojais.